Vaikų, netekusių tėvų globos, socializacijos ypatumai

Šiame referate apžvelgiau vaikų, netekusių tėvų globos, socializacijos ypatumus, socialinės našlaitystės problemas, vaikų ugdymo ypatumus ir vaikų globą bei rūpybą Lietuvoje. Pagrindinė problema yra įsiliejimas į visuomenę ir tapimas jos nariais. Geriausiai vaikai socializuotis gali normalioje šeimoje, į kurią ne kiekvienas gali patekti, ir, žinoma, gyventi. Todėl tokie vaikai turėtų būti ruošiami savarankiškam gyvenimui globos įstaigose ir internatuose. Džiugu, kad vis daugiau žmonių noriai įsivaikina našlaičius, padeda jiems integruotis normaliose šeimose ir juos supančioje visuomenėje.
Našlaitystė, kaip socialinis reiškinys, yra kiekvienoje visuomenėje, net pačioje ir labiausiai išsivysčiusioje humaniškiausioje. Su tuo sunku susitaikyti, tačiau gana dažnai vaikų netekusių tėvų problemas tenka spręsti. Daug sunkiau ramiai reaguoti, jog kiekvienais metais atsiranda vis daugiau našlaičių, turinčių gyvus tėvus.
A.Vodnevos ir J.Soikos socialinės našlaitystės, problemų tyrimai (2000) parodė, kad krizinė padėtis šiuolaikinėje šeimoje, trūkstant materialinių išteklių išlaikyti ir išauklėti vaikus, padarė įtaką socialinių našlaičių skaičiaus padidėjimui. Padidėjo tėvų, kuriems apribotos teisės auklėti vaikus, skaičius. Dėl to vaikai yra priversti palikti šeimas ir įsikurti internatuose, vaikų globos namuose, šeimynose.
• vaikai, kurių atsisakė tėvai.
Dauguma vaikų yra socialiniai našlaičiai esant gyviems tėvams. Dažniausiai valstybės globoj atsiduria vaikai, sulaukę 7 metų, rečiau nuo 3 iki 7metų, o mažyliai iki 3 metų sudaro vos dešimtadalį. Tokiu būdu vaikų globos namų auklėtiniai tampa vaikai, psichologiškai susiformavę, su negatyviom nuostatom. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikų, netekusių tėvų globos, vystymasis turi daugybę neigiamų ypatumų, paveldėtų iš neigiamos tėvų patirties (girtavimas, amoralus elgesys ir t.t.). Vaikai, augę be šeimos, atsilieka nuo savo bendraamžių, jie uždaro būdo, sudirgę, jaučiasi nuskriausti dėl tėvų kaltės.
1.1. Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas
Pagrindinis socialinio-edukacinio darbo tikslas tiek mokyklose-internatuose, tiek vaikų globos, tiek šeimyniniuose vaikų globos namuose - vaikų rengimas savarankiškam gyvenimui. Pastaruoju metu įvairiose pokyčius patiriančiose šalyse kalbama ne apie abstraktų vaikų ugdymą, o apie socialinį ugdymą, kurio tikslas ne tik visapusiškas fizinis, psichinis, protinis ir dorinis išsivystymas, bet ir sėkminga socializacija....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!