Globos namuose gyvenančių vaikų požiūris į ateities perspektyvas

Vaikai – našlaičiai, kaip socialinis reiškinys, yra kiekvienoje visuomenėje (Leliūgienė, 2003). Tai labai opi ir aktuali problema ir ją reikia spręsti. Skaudžiausia, kad kiekvienais metais atsiranda vis daugiau našlaičių, turinčių tėvus.
„A.Vodnevos ir J.Soikos socialinės našlaitystės problemų tyrimai (2000) parodė, kad krizinė padėtis šiuolaikinėje šeimoje, trūkstant materialinių išteklių išlaikyti ir išauklėti vaikus, padarė įtaką socialinių našlaičių skaičiaus padidėjimui“ (Leliūgienė, 2003). Vis daugėja tėvų, kuriems apribotos vaikų teisės dėl jų nepriežiūros ar net smurto. Ir būtent dėl to vaikai atsiduria internatinėse mokyklose arba vaikų globos namuose. Kaip teigė I. Leliūgienė (2003), dažniausiai valstybės globoj atsiduria, sulaukę 7 metų, rečiau nuo 3 iki 7 metų, o vaikai iki 3 metų sudaro vos dešimtadalį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, netekę tėvų globos, turi daugybę neigiamų sąvybių, paveldėtų iš netikusios tėvų patirties (girtavimas, smurtas ir t.t.) (Leliūgienė, 2003). „Globos namų paaugliams yra sunkiau mokytis ir gyventi nei gimnazijos bei pagrindinės mokyklos paaugliams, ir jų asmenybės raida yra apsunkinta“ (Paauglių, gyvenančių globos namuose, psichosocialinės problemos, jų sprendimo kryptys ir vadovų vaidmuo šiame procese, 2005). Akivaizdu, kad vaikai, kurie auga be šeimos, atsilieka nuo savo bendraamžių, nes jie uždaresnio būdo, sudirgę, jaučiasi nuskriausti dėl tėvų kaltės.
Pagrindinis socialinio – edukacinio darbo tikslas visose švietimo įstaigose yra vaikų rengimas savarankiškam gyvenimui, nes išėję iš globos namų vaikai nebemoka savarankiškai gyventi: nežino kaip turėtų atrodyti šeima, nemoka buities darbų,merginos dažnai tampa vaikinų aukos ir lieka vienos su vaikais. Našlaičiams sunku įsijausti ir į būsimo šalies piliečio vaidmenį. „Šių vaikų profesiniai ketinimai formuojasi lėtai“ (Leliūgienė, 2003).
L. Smagina taip pat domėjosi vaikų globos namuose gyvenančiais našlaičiais ir 2000 m. atliko tyrimą „Socialinis pedagoginis darbas su vaikais, netekusiais tėvų globos“ apie auklėtinių adaptacijos nesėkmes (Leliūgienė, 2003). Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų namų auklėtiniai pirmoje vietoje didžiausius sunkumus patiria moksle – 40%, antroje vietoje – vidaus tvarkos taisyklių laikymosi būtinybė – 30%, draugų paieška...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!