Skaudūs išgyvenimai lietuvių literatūroje

Laba diena, mano pasirinkta kalbėjimo tema yra ,,Skaudūs išgyvenimai lietuvių literatūroje“. Pasirinkau šią temą, nes noriu pažvelgti į gyvenimą iš kitos prizmės ir aptarti skaudžiąją jo pusę. Lietuvių literatūroje yra rašoma ne tik apie darbo svarbą, meilės sampratą, žmogaus ryšį su gamta, bet ir kitas temas. Galima rasti kūrinių, kuriuose atsiskleidžia skaudūs lietuvių išgyvenimai XIX – XX amžiuje. Pavyzdžiui, Balys Sruoga rašo apie Antrojo pasaulinio karo patirtis koncentracijos stovykloje, Salomėja Nėris savo kūryboje pabrėžia atsidavimą visuomenei, kurią iš esmės išdavė pasiduodama Stalino įtakai, o Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ atsiskleidžia nepritampančio emigranto išgyvenimai. Taigi, savo kalboje aptarsiu šių rašytojų išgyvenimus, atsispindinčius jų kūryboje.
Lietuvių tautai teko išgyventi tremties laikotarpį, kuris pareikalavo daug aukų. Pavyzdžiui, Antrasis pasaulinis karas, vokiečių ir Sovietų Sąjungos okupacijos. Žuvo daugiau nei pusė ištremtų žmonių, daugelis neteko savo šeimų, o kai kurie net nežinojo ar jų artimieji išgyveno. 1943 m. pavasarį keliasdešimt lietuvių kultūrininkų ir politikų buvo įkalinti Štuthofo koncentracijos stovykloje. Areštai buvo nacių valdžios kerštas už sužlugusią mobilizaciją į lietuviškus SS dalinius – nacių manymu, prie šios nesėkmės prisidėjo lietuvių inteligentija. Apie koncentracijos stovyklos siaubą, Lietuvos piliečių kankinimą mes galime sužinoti vieno iš žymiausių XX a. realisto, dramaturgo, lietuvių tautosakos ir literatūros kritiko, rašytojo Balio Sruogos, kuris Štuthofo lagerio gyvenimą aprašė savo romane „Dievų miškas“. Balio Sruogos memuarų knyga „Dievų miškas”, parašyta 1945 metais, netrukus po rašytojo grįžimo į Lietuvą, atskleidžia paties rašytojo patirtį fašistinėje mirties stovykloje Štuthofe. Lageryje jis vos nepražuvo dėl alinančio, visiškai beprasmiško darbo ir ypatingai sunkių gyvenimo sąlygų – nuolatinio bado, kaustančio šalčio, įvairiausių mirtinų ligų bei epideminių žmonių prigrūstuose lentiniuose barakuose, antisanitarinės buities ir atšiaurios gamtos, kadangi stovykla buvo įkurta prie jūros, žemiau jos lygio, 40km nuo Gdansko, o po nedideliu smėlio sluoksniu plytėjo didžiulė pelkė. Gyvenimas koncentracijos stovykloje buvo tragiškas. Kiekvieną kalinio žingsnį lydėjo nuolatiniai lazdų ir kumščių smūgiai, fizinis ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!