Skaudūs išgyvenimai lietuvių literatūroje (kalbėjimas)

Lietuva per savo istoriją patyrė okupacijų ir trėmimų. Laukė įvairios netektys, skaudūs išgyvenimai, situacijos, kuriose žmogus turi kovoti už laisvę ar net gyvybę. Žmonės, tautiečiai dažnai patiria skaudžius išgyvenimus, kai šalyje vyksta neramumai, karas. Tuomet kyla grėsmė žmogaus pagrindinėms vertybėms – šeimai, meilei, gimtajai kalbai, papročiams ir tradicijoms. Kyla klausimas: kaip žmogus elgiasi tokiose situacijose, kaip kovoja už tai, kas jam brangu ir svarbu? Kokią laikyseną asmenybė išlaiko kritiniais momentais? Tokie išgyvenimai vaizduojami lietuvių literatūroje mūsų tautai skaudžiais, bet tuo pačiu ir lemtingais momentais.
Apie skaudžius išgyvenimus, patirtus koncentracijos stovykloje rašė Balys Sruoga. Jis yra Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas. Gimė 1896 metų vasario 2 dieną turtingų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Vabalninko parapinėje mokykloje, vėliau Panevėžio realinėje gimnazijoje. Nuo 1930 metų pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1943 metais vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti labai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriančią, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Mirė 1947 metų spalio 16 dieną būdamas 51 metų. „Dievų miškas“ - tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariamą kalinių savivaldą ir pačius kalinius. Kūrinyje kankinimo priemonės pasiekia neįtikėtino fantastiškumo, žmogaus sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais. Į visa tai žiūrima beteisio, neturinčio vilties išlikti, rezignavusio žmogaus žvilgsniu. Vienintelis ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai – tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną, sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Tas ironiškas bruožas atsiminimams duoda platesnę plotmę, gilesnį žvilgsnį, patį vaizdavimą iškelia iš protokolinio daiktiškumo į literatūros meno sritį. „Dievų miškas“ atskleidė hitlerinės priverčiamųjų darbų stovyklos tikrovę. Tačiau kūrinys turi ir platesnės apibendrinančios reikšmės. Panašūs vaizdai kartojasi kiekvienos totalitarinės sistemos žmonių naikinimo pragare, ypač Sibire. Nors kūrinyje veiksmo nedaug, bet pats vaizdavimo būdas yra toks gyvas, kad kūrinys intriguoja ir yra skaitomas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!