Skaudūs asmeniniai išgyvenimai lietuvių literatūroje

Heinrichas Heinė rašė „Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks jau didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.“ Šie poeto žodžiai liudija svarbią tiesą: tiek dvasiškai, tiek fiziškai skaudūs išgyvenimai yra nepamatuojami, tačiau neginčijamai yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis - potyriai žmogų stiprina dvasiškai, daro atsakingesnį, padeda pažinti pasaulį ir save. Manau, kad skaudžių žmogaus išgyvenimų tema, yra gana dažna ir lietuvių literatūroje, nes yra ir tragiškosios žmogaus patirties liudininkė. Todėl pasirinkau kalbėjimo temą „Skaudūs asmeniniai išgyvenimai lietuvių literatūroje“, kurią padės atskleisti trijų lietuvių rašytojų: B. Sruogos, S. Nėries ir B. Krivicko, asmeniniai potyriai ir kūryboje atskleisti autentiški išgyvenimai.
Visų pirma, norėčiau aptarti XX a. vid. rašytojo Balio Sruogos memuarų knygoje „Dievų miškas“ atskleidžiamą paties rašytojo patirtį dehumanizuojančiame nacistiniame lageryje Štuthofe. II-ojo pasaulinio karo metu, vokietmečiu, Sruoga dirbo Vilniaus universitete, jis skatino jaunuolius nestoti į SS legioną. Dėl to 1943 m. B. Sruoga kartu su kitais grėsmę keliančiais inteligentais buvo suimti ir išvežti į fašistinę Štuthofo koncentracijos stovyklą. Grįžęs į Lietuvą, 1945 m. Sruoga apie dvejus metus, išgyventus nacių koncentracijos lageryje, parašė memuarinį romaną„Dievų miškas“ , kuris buvo išleistas tik po dešimties metų nuo Sruogos mirties, nes sovietų valdininkai sukritikavo knygą dėl to, kad rašytojas parodė ne kovojančius, o kančiai pasiduodančius kalinius. Romane vyrauja asmens laikysenos ribinėse situacijose, dehumanizuojančios sistemos kritikos temos. Memuarų knygoje „Dievų miškas“ pasakotojas susitapatina su rašytoju intelektualu – beteisiu kaliniu, todėl jis yra ne tik visų įvykių liudininkas, bet ir vertintojas. Romano dalyje „Numirėliška dvasia“ pasakotojas parodo visiško nužmoginimo vaizdą: „ Vieni gulėjo užsimerkę, kiti – su praviromis akimis, nuogi, su numeriu, chemišku pieštuku ant krūtinės ir ant pilvo užrašytu. Visai kaip ant siuntinio“. Nuo žmogaus išniekinimo vaizdo žmogų saugo tik ironija. Ištraukoje stipresnieji kaliniai turi pernešti į krūvą sumestus lavonus į kitą vietą. Tarp lavonų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!