Skaityba kaip sistema. Skaitymas kaip/ir komunikacija. Skaitymo fenomenas

ĮVADAS

Skaityba – pažinimo ir komunikacijos rūšis, kuriai būdingas aktyvus pasirinkto teksto informacijos pasisavinimas bei naudojimas skaitytojo poreikiams ir interesams tenkinti. Tai kompleksiškas, daugiaaspektis ir sudėtingas procesas, kurio metu nėra tik atpažįstami rašmenys, bet ir kuriamos prasmės, žodžių interpretacijos, tiesiamas tiltas tarp autoriaus, teksto ir skaitytojo. Visą tai galima suvokti kaip skirtingų lygmenų sistemą, kurioje tarpusavyje veikia skirtingi kalbiniai, pažintiniai bei kultūriniai elementai. Ši sistema leidžia skaitytojui gauti informaciją, ją interpretuoti, perprasti ir perteikti toliau. Skaitymas taip pat yra komunikacijos forma, palaikanti kultūrinį dialogą ir dalijamasi patirtimi per laiką ir erdvę. Skaitymo fenomenas atskleidžia viso šio sudėtingo proceso unikalumą ir parodo, kokią reikšmę jis turi skaitytojui.

Tyrimo objektas – skaitymo procesas kaip sistema, komunikacijos forma ir kultūrinis fenomenas.

Darbo tikslas – išanalizuoti skaitybą kaip sistemą, komunikacijos formą bei fenomeną.

Uždaviniai:

1. Apibrėžti skaitybos sampratą kaip sisteminį procesą.

2. Aptarti skaitymo ryšį su komunikacija.

3. Išryškinti skaitymo fenomeno ypatumus.

1. SKAITYBA KAIP SISTEMA

Sąvokos „skaitymas“ ir „skaityba“ turi nemažai sąsajų ir dažnai naudojamos sinonimiškai, tačiau šias sąvokas skiria esminis skirtumas. Skaitymas yra suprantamas kaip procesas ar veiksmas, rašmenų atpažinimas, jų jungimas į žodžius, sakinius, prasminius vienetus. Tuo tarpu skaityba yra gerokai platesnė sąvoka, apimanti ne tik skaitymo veiksmą, bet ir pasirinkimo, motyvacijos ir perskaityto teksto suvokimo, naudojimo aspektus. R. Paliukaitė skaitymą laiko kaip informacijos išgavimo iš teksto ir jo apdorojimo procesą, kurio metu vyksta sudėtinga pažintinė veikla. Pirmiausia vyksta elementarūs jutiminiai procesai arba rašytinių simbolių analizė bei aukštesnieji pažinimo procesai, į tai eina atmintis, mąstymas ir vaizduotė. Galutinis šių veiksmų su tekstu rezultatas yra tekste užkoduotos prasmės išvertimas į individualią skaitančio asmens kalbą. Bendrai į skaitybą galima žvelgti kaip į daugiakomponentę bei dinamišką sistemą ir ją tirti sisteminiu požiūriu. Šiai sistemai lektologai išskiria net tris skirtingus skaitybos lygmenis – struktūrinis, funkcinis bei raidos.

1. Struktūrinis skaitybos lygmuo

Pirmasis skaitybos lygmuo – struktūrinis. Struktūrinis lygmuo yra nekintantis, kadangi jis fiksuoja teorinį tam tikros sistemos struktūros modelį. Standartiškai, kaip ir bet kurioje veikloje, į struktūros modelį įeina šie komponentai: tikslai, uždaviniai, objektas, subjektas, procesas, priemonės, sąlygos ir rezultatai. Struktūriniame skaitybos lygmenyje skaitymas atlieka dvi svarbias funkcijas – pažinimo bei komunikacijos, todėl bendruosius skaitymo uždavinius ir tikslus galima apibrėžti šiomis funkcijomis. Tačiau kiekvienu individualiu atveju varijuoja skaitymo tikslai ir uždaviniai, pasak bibliotekininkės ir bibliografės Audronės Glosienės, tai sąlygoja skaitytojo asmenybė, psichologinės nuostatos, socialinė demografinė charakteristika, poreikiai, išsilavinimas, užsiėmimas, veiklos pobūdis, skaitymo aplinkybės ir daug kitų skirtingų faktorių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!