Dalykinė komunikacija su verslo partneriais iš Japonijos

 TURINYS Įžanga 1. Japonų tauta 2. Bendravimas 2.1. Verbalinis bendravimas 2.2. Neverbalinis bendravimas 2.3. Klausymosi įpročiai 2.4. Pokalbiai. 2.4.1.Tinkamos temos 2.4.2.Netinkamos temos 2.5. Humoras 3. Verslo etiketas 3.1. Kreipimasis 3.2. Pasisveikinimas, susipažinimas. 3.3. Susitikimų planavimas 3.4. Punktualumas. 3.5. Laiko paskirstymas 3.6. Derybų ypatumai 3.7. Dokumentai 4. Bendrasis etiketas 4.1. Apranga 4.2. Sėdėjimas 4.3. Valgymas 4.4.Rūkymas 4.5.Arbatpinigai 4.6.Alkoholis, tostai 4.7.Dovanų teikimas 5. Požiūris į kitataučius 6. Moterų padėtis Japonijoje 7. Išvados 8. Literatūra Įžanga Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva tapo atvira pasauliui, o tai reiškia, kad atsirado galimybė bendradarbiauti su daugeliu šalių ir užmegzti verslo kontaktus. Mes pradėjome iš naujo mokytis tarptautinės komunikacijos nuostatų, leidžiančių sėkmingiau ir efektyviau bendradarbiauti su užsienio partneriais. Plečiantis tarptautinei prekybai ir moksliniams bei politiniams mainams, akademiniai sluoksniai, tarptautinės organizacijos, netgi vyriausybės stengiasi tobulinti bendradarbiavimą ir dialogą. Siekiant šio tikslo, ne tik mokomasi daugiau svetimų kalbų, bet ir palankiau suprantami kitų tautų papročiai ir kultūra. Kad būtų galima įgyvendinti šį tikslą, kuriamos dvitautės bei tarptautinės institucijos; daugelio didelių kompanijų personalo ir mokymo vadybos skiria nemažai pinigų kultūrinėms ir tarptautinėms programoms bei instruktažams, kurie rengiami darbuotojams, atstovaujantiems kompanijai užsienyje. Šio darbo tikslas – išnagrinėti Japonijos kultūros ypatumus, turinčius įtakos dalykiniam komunikavimui ir surasti efektyvius verslo santykių būdus. Aptarsime, kokie yra bendravimo ir bendradarbiavimo su japonais išskirtinumai, kaip į juos reaguoti, nedaryti klaidingų žingsnių dėl nežinojimo ir neteisingos interpretacijos. Referato objektas – dalykinė komunikacija su Japonijos partneriais. 1. Japonų tauta Vieniems jie jautrūs ir subtilūs meno vertintojai ir gamtos garbintojai, kitiems karingi ir paklusnūs samurajų palikuonys, išugdę Antrojo pasaulinio karo mirtininkus - kamikadzes (“dievų vėjas”), tretiems darbo fanatikai, savos firmos patriotai, nežinantys kas tai yra ekonominis streikas. Dar kiti nuoširdžiai tvirtins, kad japonai - patys protingiausi. Bet apie viską nuo pradžių. Japonai –turbūt pati gryniausia tauta pasaulyje. Šalyje japonai sudaro 99,4 proc.gyventojų, o likusius 0,6 proc. – beveik išimtinai korėjiečiai. Diduma gyventojų išpažįsta sintoizmą ir budizmą, apie 2 proc- krikščionių tikėjimą. Japonų kultūra yra viena iš formaliausių pa­saulio kultūrų. Formalus elgesys pasireiškia kasdien: geriant arbatą ar nusilenkiant, bendraujant su geiša ir vyrui bendraujant su žmona, tėvui su vaiku ir žmonai su savo anyta - visais atvejais paisoma sudėtingų elgsenos normų. Visokiems santykiams ir ryšiams yra nustatytos tam tikros taisyklės. Spontaniškumas japonams nebūdingas: spontaniškumui reikia specialaus laiko ir aplinkos, o tokia pasitaiko paprastai prie taure­lės sakės. Priklausymas grupei japonų supratimu yra brandumo požymis. Jokiai grupei nepriklausantis japonas pasijustų pažeidžiamas ir greičiausiai nepritaptų prie visuomenės. Ippiki ookami (vieniši vilkai) laikomi savanaudžiais ir nevertais pasitikėjimo. Posakį derukuri wa utareru – „labiausiai išsikišusi vinis įkalama pirmiausia“ – Japonijoje visi labai gerai žino. Pagarba amžiui ir mokslui. Pats pagarbiausias žodis Japonijoje yra mokytojas (sensei). Šį žodį žino ir daugelis mūsų, mokęsi Rytų kovų menų, nes ir treneris, ir dėstytojas, ir vyresnis kolega, turintis daugiau patyrimo ir žinių, pagarbiai vadinami mokytojais. Kai kurios šios šalies tradicijos pastebimos ir Lietuvoje. Štai pirmąjį naujojo Seimo posėdį visada pradeda vyriausio amžiaus Seimo narys. Pagarba vyresniems žmonėms ir mokytojams japonams įaugusi į kraują, nors nauja epocha įnešė ir savotiškų pasikeitimų. Iki pastarųjų dešimtmečių, išėjus iš darbo skyriaus ar departamento vadovui, be jokių abejonių jo vietą užimdavo vyriausio amžiaus jo pavaldinys. Universitetuose profesoriui išėjus iš katedros, vyriausiam katedros docentui būdavo pasiūloma eiti profesoriaus pareigas ir t.t. Pastaraisiais metais vis jaunėja privačių įmonių vadovų amžius, tačiau to negalima pasakyti apie valstybės tarnautojus. Aukštesnės pareigos vis dar neatskiriamos nuo solidaus amžiaus. 2. Bendravimas 2.1. Verbalinis bendravimas Japonų kalba Japonų elgesys labai priklauso nuo jų kalbos pobūdžio. Pagal Benjamino VVhorfo teoriją kalba, kuria mes kalbame, didžia dalimi nulemia mūsų mąs­tymą. Japonai kalbą vartoja kitaip negu visi kiti žmonės. Japonų kalba nere­tai vadinama neaiškia arba nieko nepasakančia. Pavyzdžiui, jų veiksmažo­džiai neasmenuojami, todėl retsykiais negalima suprasti, apie ką kalbama. Tas neapibrėžtumas kartais tyčia naudojamas japonų kalbėtojų, kurie sten­giasi nieko nekaltinti ir būti mandagūs. Gerai žinomi japonų garbės titulai kalbą daro dar mandagesnę, tačiau dažnai ir mažiau suprantamą. Po pa­grindinio teiginio paprastai eina ilgi netiesioginiai sakiniai. Japonijoje kon­tekstas turi nusakyti viską, todėl tiesūs pareiškimai yra per trumpi ir nede­rami. Nė vienas japonas viršininkas nepasakys: „Sutvarkykite įstaigą". Jis privalo pavaldiniams tą įsakymą taip pateikti: „Kadangi šiandien apie 12 vai. mes laukiame svarbių svečių ir norime jiems sudaryti kuo geresnį įspū­dį, gal galėtume čia pagerinti tvarką". Dar vienas pavyzdys, rodantis, kaip kalba atspindi visuomenę yra tai, kad japonų kalboje nėra tokios gramati­nės kategorijos, kaip netiesioginė kalba. Japonai nemėgsta perteikti kito žmo­gaus žodžių, nes, neteisingai juos persakius, gali kilti nesusipratimų ar ne­patogumų Vertimo ypatumai Nors sunku kalbėti svetima kalba verslo reikalais, tačiau vertėjavimas iš/į japonų kalbą gali dar labiau pakenkti. Mat vertėjai dėl savo japoniškojo charakterio ypatumų, nelinkę labai tiksliai išversti Jūsų sakinių Jūsų verslo partneriams japonamsi paprastai jie prideda tiek mandagių vingrybių, kad komunikavimas tampa gana apsunkintas ir neaiškus abiems pusėms. Visada gerai bent šiek tiek mokėti tos šalies, į kurią važiuojate, kalbą. Jei kalbos nemokate, tuomet labai pravers išmoktos bent keletas mandagumo frazių. Bendraujant kita kalba labai svarbu laikytis vadinamojo KISS (keep it short and simple) principo (Bovee,Thill,1997). Mintis dera reikšti trumpai ir aiškiai, nes kitaip galima suklaidinti savo kolegas, būti neteisingai suprastam. 2.2. Neverbalinis bendravimas Japonai ypač vertina žmogiškuosius santykius. Bendraudami ypač vertina tylėjimą, o ne kalbėjimą ar rašymą. Per daug kalbantys laikomi lengvabūdžiais, ir sakoma, kad per daug kalbantis ir per daug rašantis griauna savo sėkmės pamatus. Tačiau ši verslo taisyklė netinka asmeniniame bendravime - su artimais žmonėmis japonai mėgsta kalbėtis ir susirašinėti. Aukšto konteksto bendravimas Japonai yra išskirtinai aukšto konteksto bendravimo meistrai. Žodžiai savaime ne­perteikia jokios bendravimo situacijos reikšmės; veikiau tikroji informa­cija slypi kontekste, kuriame vyksta bendravimas. Tad Japonijoje labai svarbu nežodinis bendravimas ir jums tenka „skaityti" situaciją, kad įver­tintumėte, kas iš tikrųjų vyksta, ir atskleisti teisingą prasmę, slypinčią už žodžių. Kintant kontekstui, kinta ir bendravimo reikšmė, nes, kaip ir visoje Azijoje, keičiantis situacijai, keičiasi ir elgesio normos, atitinkan­čios tas situacijas. Tai, kas sakoma ar atsakoma į klausimą dalyvaujant dviem asmenims, gali visiškai skirtis nuo to, ką asmuo sako ar atsako į tą patį klausimą dalyvaujant jo/jos vadovui. Užmirškite žodžius - įsi­klausykite į situaciją. Kaip tik dėl šių priežasčių japonų elgsena gali pa­sirodyti prieštaringa. Nors darbo metu japonai gali atrodyti formalūs, šalti, nepasiekiami ar negalintys nuspręsti darbo dienos laiku, vakare jie netikėtai pasikeičia, tampa draugiški, šilti, plepūs, ypač gurkšnodami sa­kę, ir yra pasirengę pasikeisti su jumis įvairiausia informacija Aukšto konteksto bendravimo normos Japonijoje sietinos su grupine orientacija ir poreikiu prieš pasirūpinant savimi pasirūpinti kitu; šią sampratą at­spindi ir japonų dėmesingumas savo įvaizdžiui, tai yra reputacijai; labai svarbu pasirodyti tinkamai, teisingai ir deramai. Bendraujant tarpusavyje, poreikis padėti kitam išsaugoti orumą, gerą įspūdį ir reputaciją (tuo iš­saugant ir savąją) reiškia, kad kiekvienas sako nebūtinai tai, ką jaučia tiesiogiai. Išorinė išraiška perteikiama arba atskleidžiama, bet ne vidiniai jausmai. Vakariečiai čia įžvelgia dvilypumą, tačiau taip nėra. Ketinama išlaikyti harmoniją ir įvaizdį, orumą arba reputaciją, o tai Ja­ponijoje yra pirmutiniausias dalykas (ir paprastai antraeilis Vakaruose), bet ne apgauti. Tonas, garsumas, kalbėsena Iš pradžių formalesnėse situacijose kalbama tyliau. Geriau kalbėti lė­tai, trumpesnėmis frazėmis ir aiškiai, padedant vertėjams. Vertinamas kalbos santūrumas. Kadangi žodžiai šioje aukšto kon­teksto kultūroje, kaip Japonija, daugeliu atvejų nėra geriausias bendra­vimo variklis diskutuojamai temai papildyti, pravartu dažniau naudoti iliustra­cijas, brėžinius ir lenteles. Japoniškajai vizualiai kultūrai ypač būdingi simboliai. Tylos intarpai Japonijoje pasyvus tylėjimas gali reikšti aktyvaus bendravimo formą. Kar­tais tarp komentarų įsivyrauja gana ilgos pauzės, trunkančios keletą minučių. Tokiais atvejais, kad ir kokia būtų priežastis, vienintelis geriausias atsakas yra taip pat nutilti ir patylėti, nors tai atrodytų laiko gaišimas visad skubančiam vakariečiui. (Supraskite tai kaip dzen momento gali­mybę; apmąstykite, kas vyksta. Elkitės taip, kaip paprastai elgiasi japo­nai: užsimerkite ir trumpai medituokite šioje situacijoje.) Jeigu nuovoka diktuoja jums, kad tyla yra gera byla, t. y. geriausias atsakas į susidariusią įtampą ar galimą nesusipratimą, tada verčiau tylėkite, luktelėkite akimirką ir po jos ištar­kite tai, kas, jūsų manymu, pašnekovus nuteiks teigiamai ir nekils prieš­taravimų (tai gali būti koks su prieš tai aptariamu dalyku nesusijęs klau­simas). Pavyzdžiui, galėtumėte pradėti nuo to „Beje" (naudingas ir pla­čiai vartojamas japonų išsireiškimas), „Tanaka-san, norėjau tau pasakyti anksčiau, kaip visai mūsų draugijai patiko pietūs vakar; dar kartą ačiū už svetingumą". Jeigu jūsų vidinė nuojauta sako, kad nesusidaro Įtampa ar nejauki kambario atmosfera, tačiau vis dar tvyro tyla, tai veikiausiai yra dėl to, kad jūsų kolega japonas paprasčiausiai mąsto, ką sakyti ir kaip tai pateikti. Mostai ir skaičiavimas Mažylis reiškia skaičių 1, o nykštys - skaičių 5, pradedama skaičiuoti nuo mažojo piršto; tačiau, užuot kėlus pirštą skaičiuoti, rodoma visa plaštaka, ir tada kiekvienas pirštas lenkiamas. Nepaprastai įžeisite asme­nį, jei kviesite jį pirštu; verčiau delną nuleiskite žemyn ir mokite į save visais tauriais pirštais. Padavė/as kvječjsmns .subtiliai - nežymiai pakel­ta ranka arba žvilgsniu. Jeigu jums prireikė pakviesti asmenį, rankos pirš­tais mokite pirmyn ir atgal, tarsi rašytumėte ar brūkštelėtumėte. Gali atrodyti, kad žmogus tarsi atsisveikina su jumis, bet iš esmės jūs esate kviečiamas prieiti. Laikysena ir fizinis artumas vakariečiams stovėjimo atstumas pasirodyti per toli, tačiau verčiau atsispirti norui priartėti.. Vyrai ir moterys, norėdami sukryžiuoti kojas, jokiu būdu neturi užkelti kulkšnies ant kelio; moterims priim­tiniausias būdas sukryžiuoti kojas ties kulkšniukais. Žvilgsniai Japonų papročiu vengiama tiesiai žiūrėti į akis. Tiesiai į akis žiūrima tik pirmo supažindinimo momentu, o vėliau pagarba ir nuolankumas rodo­mi nuleidžiant žvilgsnį. 1 paveiksliukas. Bendravimo kliūtis. Šaltinis - „Kultūrų sandūra“, Richard D.Lewis 2.3. Klausymosi įpročiai Japonija priklauso santūrių arba įsiklausančių kultūrų grupei, kurios nariai retai patys inicijuoja veiklą ar diskusiją ir yra linkę pirmiausia įsiklausyti į kitą, išsiaiškinti jo padėtį ir, į tai atsižvelgdami, susidaryti savo nuomonę. Santūrios kultūros atstovai prieš nuspręsdami įsiklauso. Jie yra geriausi klausytojai pasaulyje, nes susikaupia ties tuo, ką sako kalbėtojas, mintimis nenuklysta į šalį (tai sunku romanų tautoms) ir pokalbio ar prezentacijos metu retai, o gal ir niekad nepertraukia kalbėtojo. Kai šis baigia, atsako ne iškart. Stojusi ilgoka tyla reiškia pagarbą svariems kalbėtojo argumentams, kurie apgalvojami neskubant, su deramu dėmesiu. Net kai santūrios kultūros atstovai pradeda savo atsakymą, tuoj pat tvirtos nuomonės neišsako. Dažniausiai jie užduoda papildomų klausimų. VIENAPLANIAI DAUGIAPLANIAI SANTŪRŪS intravertai ekstravertai intravertai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!