Situacinio arba atsitiktinio požiūrio teorija

Kiekvienoje veikiančioje grupėje išsiskiria asmenys, kurie vadovauja grupės veiklai, ir asmenys, kurie vykdo vadovaujančiųjų nurodymus. Tie vadovaujantys asmenys socialinėje psichologijoje vadinami lyderiais (angl. leader – vadas, vadovas), o vykdantieji – pasekėjais. Lyderiai skirstomi į formalius ir neformalius. Mūsų aplinkoje formalūs lyderiai dažniausiai vadinami vadovais, viršininkais ir pan.
2) atskirų grupės narių veiksmų koordinavimas, siekiant bendrų tikslų;
3) grupės narių informavimas apie veikimą, jo rezultatus ir kt.;
4) grupės narių veiklos kontrolė, paskatinimai ir bausmės;
5) arbitražo funkcijos, iškilus nesutarimams tarp grupės narių;
6) grupės atstovavimas prieš kitas grupes, aukštesnius vadovus ir kt.
Lyderiavimas atsitiktinumų požiūriu. Atsitiktinumų požiūris – tai požiūris, kad geriausias valdymo būdas, užtikrinantis organizacijos tikslų įgyvendinimą, kinta priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių.
Efektingas lyderiavimas priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip organizacijos kultūra ar užduočių pobūdis. Neįmanoma išskirti nė vieno bruožo, būdingo visiems lyderiams. Nė vienas stilius nėra efektingas absoliučiai visose situacijose.
Todėl tyrinėtojai ėmė bandyti kiekvienoje situacijoje nustatyti tokius veiksnius, kurie nulemdavo konkretaus lyderiavimo stiliaus efektingumą. Visų tokių tyrinėjimų ir teorijų bendras rezultatas – atsitiktinumų požiūris į lyderiavimą. Situacinio arba atsitiktinio požiūrio teoriją pristato R.House ir T.Mitchell, P. Hersey ir K. H. Blanchard, E. Fiedler.
1. R.House ir T.Mitchell kelio – tikslo teorija
Kelio–tikslo teorija stengėsi integruoti pasitenkinimą darbu, motyvaciją ir vadovavimo stilių į bendrą sistemą. Ši teorija akcentuoja tokį vadovo elgesį, kuris skatina pavaldinius siekti tikslų, ir stengiasi numatyti efektyvumą įvairiose situacijose.
Lūkesčių teorija teigia, kad darbuotojo veikla priklauso nuo jo supratimo, kiek pastangų reikia įdėti, kad būtų pasiektas norimas tikslas. Kelio–tikslo modelyje vadovo užduotis yra veikti taip, kad darbuotojui apsimokėtų dirbti. Kitaip sakant, vadovai nustato darbuotojams tikslus ir atveria kelius į tuos tikslus. Teorijos sėkmė priklauso nuo to, ar vadovui aiškūs uždaviniai tikslui pasiekti. Tam tikrais atžvilgiais kelio-tikslo teorijos pagrindimas panašus į paramos teoriją. Ši teorija didžiausią dėmesį skiria elgesiui suformuoti, tenkinant poreikius. Remiantis elgesio požiūriu, vadovo uždavinys yra suteikti stimulą, kuris sukeltų norimą pavaldinio reakciją. Vadovai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!