Multikultūrinė komunikacija ir vadyba - teorija

1. komunikacijos samprata.
Komunikacijos sąvokos reikšmės: susisiekimas, ryšiai, bendravimas, keitimasis patyrimu, mintimis, išgyvenimais, susižinojimas.
Komunikacija suprantama kaip informacijos (norų, minčių, jausmų, idėjų, faktų, vertybių) perdavimo – priėmimo procesas tarp individų elektriniai signalais, neverbalika (gestais, mimika, laikysena), žodžiais ar rašytiniu būdu.
Perduodant info, jai suteikiama atitinkama forma. Tai gali būti žodžiai, raštas, mimika ir t.t. Taigi norint perduoti info, būtina jai suteikti konkrečią formą. Šis informacijos pertvarkymo į konkrečią formą procesas vadinamas kodavimu, info iššifravimas – dekodavimu.
• efektyvią komunikaciją lemia adresato pranešimo supratimas, dėmesys ir pranešimo priėmimas.
Šiuolaikinių komunikacijos tyrimų mikro lygmenyje vyrauja du skirtingi požiūriai į komunikaciją. Juos formuoja proceso ir semiotinės mokyklos, kurių skirtumas išryškėja nustatant komunikacijos charakteristikas.
• tai yra aktas, veiksmas, elgesys norint paveikti;
• komunikacija yra tyčinė, intencionali, sąmoninga;
• gali būti verbalinė ir neverbalinė;
• komunikacija yra pasirinktinė (neprivaloma);
• prasideda iš šaltinio, kai asmuo užkoduoja savo pranešimą.
Komunikacijos tikslas – pasikeisti informacija tarpusavyje ir įtikinti kitus.
Komunikacijos charakteristikos semiotinės mokyklos požiūriu:
• komunikacija yra reikšmės suteikimo procesas, tai, ką kiekvienas priskiria veiksmui, elgesiui, objektui, tekstui;
• tai nenutrūkstama sveika tarp žmonių ir aplinkos;
• neintencionali, netyčinė, atsirandanti, kai tik kam nors priskiriame kokią nors reikšmę;
• verbalinė ir neverbalinė;
• komunikacija yra neišvengiama;
• orientuota į recipientą (pranešimo priėmėją) – asmenį, dekoduojantį pranešimą.
Komunikacijos tikslas – priskirti reikšmę ir suprasti vienas kitą, sukurti savitarpio santykius ir skatinti bendravimą.
Remiantis užsienio autorių literatūros šaltiniais komunikacijos pagal dalyvių skaičių yra skirstomos į: tarpasmenines, grupines ir masines. Lietuvių autorių pateiktoje klasifikacijoje išskiriamos dvi komunikacijos rūšys: masinė ir viešoji (reklama ir ryšiai su visuomene).
Viešoji komunikacija (visuomeninė), skirtingai nuo masinės (skirtos žmonių daugumai), skirta auditorijai, kuri turi bendrus interesus ar palaiko tam tikrus santykius.
Viešosios komunikacijos tikslas – sisteminis pranešimų skleidimas (per spaudą, radiją, televiziją, kiną, vaizdo ar garso įrašus) siekiant įtvirtinti dvasines visuomenės vertybes be ideologiniu, politiniu, ekonominiu ir organizaciniu būdu paveikti žmonių nuomonę, vertinimus, elgseną.
Viešųjų komunikacijų pagrindas – viešoji informacija. Pagal LR Visuomenės informavimo įstatymą viešoji informacija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!