Multikultūrinė komunikacija ir vadyba

patyrimu,mintimis išgyvenimais,sužinojimas. Taigi komunikacija suprantama kaip informacijos (idėjų, minčių,norų) tarp individų perdavimo-priėmimo procesas elektriniais signalais,neverbalika (gestais, mimika), žodžiais ar raštu. Komunikacijos tikslas-pasikeisti informacija tarpusavyje ir įtikinti kitus.
medžiagos kopijas. Pastaruoju metu stereotipo sąvoka vis dažniau naudojama charakterizuojant procesus,susijusius su vienokia ar kitokia kultūra,ideologija. Stereotipo sąvoką socialine prasme pirmasis pavartojo Lippmanas, knygoje :Visuomenės nuomonė”.Jis stereotipus apibrėžė,kaip susaprastintą iš anksto priimtą požiūrį,kuris neišplaukia iš asmeninės žmogaus patirties.Stereotipai yra tvirtovė,sauganti mūsų tradicijas.Stereotipai daro įtaką formuojant naują empirinę patirtį. Stereotipas nevienareikšmis.Jis dalina pasaulį I dvi kategorijas-žinomą ir nežinomą.Tai kas žinoma tampa sinonimi gerai, o tai kas nežinoma-blogai.Lippmano teigimu stereotipas-neutralus.Tuo tarpu pasak Melniko,stereotipas turi savo vertinamąjį elementą.Vertinamasis elementas pasireiškia kaip orientacija į emocinį bendravimą. Vertinamasis stereotipo elementas visuomet siejamas su grupiniais veiksmais.Taigi stereotipai efektyviai valdo visa suvokimo procesą,tampa vertinimo ir asmenybės,priklausančios tam tikrai grupei,apsaugos etalonu.
Stereotipų formavimasis pereina per tris etapus,todėl sudėtingas objektas suvedamas į schemą ir gerai žinomus požymius. 1.asimiliacijos, 2.sustiprinimo, 3.sulyginimo.Nepaisant patvarumo-stereotipas near amžinas,Jo formavimasis susijęs su dviem veiksniais:1.nesąmoningu kolektyviniu perdirbimu;2.individualia-sociolkultūrine aplinka,taip pat sukuriant tikslingą ideologinį poveikį pajungus viesuomenės informavimo priemones. Stereotipo palaikomumui įtakos turi išsilavinimo lygis,intelektas,asmeninė patirtis,taip pat normos,įpročiai,socialiniai vaidmenys,gyvenamoji aplinka.Stereotipai stiprūs todėl,kad automatizuoja mūsų mąstymą, padeda be jokių sunkumų vertinti reiškinius,kurie susiję su nusistovėjusiu požiūriu.Daugelis tyrinėtojų pabrėžia ryšį tarp žmonių sąmonėje esančių stereotipųir didžiulės visuomenės informavimo priemonių įtakos,formuojančios požiūrį į pasaulį ir kitas kultūras. Pats stereotipas susideda iš dviejų komponentų: 1.pažintinio,užtikrinančio subjekto polinkį visuomenės informavimo priemonių skelbtam žinių įsisavinimui;2.instrumentinio, kuris sukuria gautos informacijos vertinimo kontekstą ir vidinį subjekto pasiruošimą tolimesniems veiksmams.
laiko suvokimas tampa sudėtingi ir keisti.Kultūrinis šokas nėra psichologinis sutrikimas,bet socialinio žinojimo,įgūdžių,reklamų naujoje aplinkoje, trūkumas. Kultūrinio šoko pagr.aspektai: papildomų pastangų psichologinei adaptacijai būtinumas; išgyvenimas,jog nepažystamos kultūros nariai neįsileidžia į savo ratą; bejegiškumo jausmas nesugebant kovoti su nauja aplinka ir pan.Kultūrinis šokas-tai reakcija į negalėjimą suprasti,kontroliuoti ir numatyti kitų elgesį.Tai prilygsta stresui,dėl ko žmonės tampa pikti,sutrikę,abejingi.Ši būsena tęsiasi iki to momento,kada individas išsiugdo savyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!