Operatyvaus gamybos valdymo teorija "just-in-time" (JIT)

ĮVADAS Darbų atlikimas “tiksliai laiku” (just in time – JIT) yra naujas serijinės gamybos būdas. JIT idėja buvo sukurta “Toyotos” automobilių gamybos koncerne Japonijoje 1970 metais. Paskutiniu metu jis susilaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Šia tema buvo parašytos ištisos knygos bei daugelis straipsnių į profesiniuose ir prekybos žurnaluose. JIT sistemoje pirmumas teikiamas vartotojo poreikių patenkinimui sugaištant mažiausiai laiko. Ši metodologija siejama su gamybos sistemoje dirbančiais žmonėmis ir jos struktūra bei galimybėmis. Igyvendinti šią gamybos filisofiją buvo pradėta nuo gamybos atsargų mažinimo. Vėliau buvo tobulinami kiti gamybos principai ir priemonės. JIT rekalauja pastovių pastangų norint atsikratyti nuostolių ir neefektyvumo gamybos procese. To siekiama mažinant gamybos partijas, užtikrinant aukštą kokybę ir bendradarbiaujant. JIT yra daugiau negu madžiagų pristatymo planavimas. Tai filosofija, siekianti panaikinti bet kokias nereikalingas išlaidas, tame tarpe per didelius atsargų kiekius ir neefektyvų laiko panaudojimą. JIT tikslas yra paprastas: pristatyti medžiagas į sekantį gamybos punktą tiksliai tuo laiku, kai jų reikia. Teoriškai, tuomet nereikės atsargų. JIT gali būti įgyvendinamas ir įmonės viduje, ir perkant medžiagas iš tiekėjų. JIT daug skiriasi nuo tradicinių gamybos sistemų, naudojamų daugelyje kompanijų. JIT sistemos privalumai pritraukia gamintojų dėmesį ir šie svarsto esamos sistemos pertvarkymą į JIT. Tame procese reikia skirti dėmesį paramos gavimui iš vadovybės, bendradarbiavimui organizacijos viduje ir gerų santykių su tiekėjais palaikymui. 1. JIT APIBRĖŽIMAS 1.1. JIT atsiradimo istorija JIT yra Japonijos gamybos vadybos filosofija, nuo 1970 metų naudojama daugelyje šios šalies įmonių. Šią ideologiją sukūrė ir pirmasis panaudojo “Toyotos” automobilių gamybos koncerne Taiichi Ohno. JIT sistema japonų dar yra vadinama Toyotos sistema. Japonija yra šalis, turinti minimalias atsargas ir didelį gyventojų skaičių. Todėl japonai visada stengėsi neeikvoti resursų, tame tarpe vietos (ypač žemės), laiko ir darbo jėgos. Japonai buvo motyvuojami maksimizuoti naudą, gautą iš tų negausių resursų. Jiems taip pat buvo būtina gerbti vienas kitą, norint draugiškai gyventi ir efektyviai dirbti tokioje tankiai apgyvendintoje vietoje. Dėl tos priežasties jų darbo įpročiai atspindi tą išlaidų mažinimo ir žmogaus gerbimo filosofiją. JIT, tos filosofijos pavyzdys, yra pagrįstas trimis pagrindiniais principais: 1. Visų formų išlaidų mažinimas 2. Pastovus procesų ir sistemų gerinimas 3. Visų darbuotojų gerbimas. Japonai kruopščiai išvengia medžiagų, vietos ir darbo jėgos švaistymo gamyboje. Tai reiškia, kad jie skiria daug dėmesio problemų, galinčių privesti prie tokio švaistymo, nustatymui ir ištaisymui. Operacijos ir procedūros pastoviai yra gerinamos siekiant didesnio produktyvumo. Visi darbuotojai yra vienodai gerbiami, nežiūrint į užimamas pareigas. Geriausia dirva JIT metodologijai atsirasti buvo Japonija dėl šių jos darbo aplinkos etikos ypatybių: 1. Japonijos darbininkai nuolat siekia tobulinti kvalifikaciją, nors ir dabar ji yra gana aukšta; 2. Kompanijos bendromis pastangomis ieško naujų talentų ir žinių, kaip spręsti problemas, kai reikia aukštos kvalifikacijos, naujų idėjų ir siekiama bendrų tikslų; 3. Darbas japonams yra tarsi savotiškas poilsis, nes jie gali dirbti net 14 valandų per dieną; 4. Darbuotojai nori dirbti vienoje kompanijoje visą savo karjeros laiką. Čia jie gali nuolat kelti kvalifikaciją, o tai naudinga ir kompanijai; 5. Japonai yra labai sąmonongi ir supranta būtinybę siekti puikios gaminio ar operacijos kokybės. 1.2. JIT trumpas aprašymas JIT reiškia medžiagų pristatymą tiksliai tada, kai jų reikia, ne vėliau ir ne anksčiau. Tai panaikina išlaidas, susijusias su tuo, kad brangios medžiagos laukia gamybos proceso ir taip pat išlaidas, susijusias su tuo, kad brangūs resursai laukia vėluojančių medžiagų. Tačiau JIT yra platesnė sąvoka, negu rodo jos pavadinimas. Ši sistema siekia panaikinti visus išlaidų tipus: produktų defektus, nereikalingą teritoriją, nebūtiną inventorių. Kalbant apie veiksmus ir operacijas, JIT reiškia pastovų darbo srautų judėjimą nuo gavimo fabrike iki pristatymo vartotojui pakeliui mažinant atsargas, atstumus, naikinant defektus, maksimaliai išnaudojant vietą. JIT filisofija yra taikoma įvairiai. Ji negali būti apibrėžta formule; kiekviena firma įgyvendina ją skirtingai. Naudodama JIT, “Toyota” sugebėjo sumažinti automobilio gaminimo laiką nuo 15 dienų iki 1 dienos. Iš esmės JIT geriausia taikyti serijinėje gamybos sistemoje, tokioje kaip automobilių gamyba. Dėl savo plataus apibrėžimo ir daugybės privalumų – pradedant padidėjusia rinkos dalimi ir baigiant geresne kokybe ir mažesnėmis kainomis – daugeliui kompanijų JIT tapo svarbiausiu konkurencinės strategijos elementu. Firma gali pritaikyti tik tam tikrus ar ypač svarbius JIT elementus, arba ji gali pridurti prie jos tam tikrus kitus aspektus ar programas, tačiau galutinėje strategijoje JIT vaidina svarbiausią vaidmenį. Pastarieji JIT taikymai taip pat pabrėždavo sistemos antrą aspektą – nuolatinį gerinimą. Tai reiškia, kad JIT yra suprantama ne tik kaip priemonė paversti sistemą iš patiriančios nuostolius į efektyvią ir konkurencingą, bet taip pat kaip priemonė skatinti nuolatinį visos sistemos gerinimą, norint ir ateityje turėti konkurencingą ir pelningą firmą. 1.3. Tradicinės ir JIT sistemos palyginimas Lentelė 1 parodo nemažai JIT sistemos bruožų, kurie atskiria ją nuo tradicinių sistemų, naudojamų pramonėje. Nagrinėjamos sritys yra gana plačios, pradedant filosofija ir kultūra ir baigiant gamybos veiksmais. Tradicinės ir JIT sistemos palyginimas. Sritis Tradicinė sistema JIT Prioritetai Priimti visus užsakymus Ribota rinka Daug pasirinkimų Nedaug pasirinkimų Maža kaina, aukšta kokybė Pajėgumas Pilnai naudojamas Vidutiniškai naudojamas Nelankstus Lankstus Išdėstymas Didelis plotas Mažas plotas Darbuotojai Siaura specializacija Įvairūs įgūdžiai Individualus darbas Darbo komandos Konkurencinis požiūris Bendradarbiavimo požiūris Pasikeitimai pagal įsakymą Pasikeitimai pagal susitarimą Atsargos Daug Mažai Tiekėjai Daug Keli ar iš vieno šaltinio Konkuruojantys Bendradarbiaujantys, tinklas Pristatymai į centrinę gavimo teritoriją Pristatymai tiesiogiai prie konvejerio Planavimas ir kontrolė Pagrįsta planavimu Pagrįsta kontrole Sudėtinga Paprasta Kompiuterizuota Vaizdinė Kokybė Per patikrinimą Nuo pradžios Kritiniai taškai Vientisa Priežiūra Pataisymai Išankstinė Ekspertų vykdoma Darbuotojo vykdoma 2. JIT ELEMENTAI Greiti, nebrangūs patikrinimai Gamyba mažomis partijomis Nedidelis atsargų kiekis Pagrindiniai JIT sistemos elementai Nuolatinis gamybos proceso gerinimas Problemų sprendimas Traukimo sistema prekių judėjime 2.1. Nedidelis atsargų kiekis Vienas pagrindinių JIT sistemos bruožų yra nedidelis atsargų kiekis – atsarginių dalių, žaliavų, darbo ir pagamintų prekių. Yra trys svarbūs nedidelio atsargų kiekio aspektai. Du iš jų atspindi JIT sistemos privalumus, vienas – pagrindinį JIT sistemos reikalavimą. Akivaizdus nedidelių atsargų privalumas yra vietos taupymas – sandėlyje ir darbo teritorijoje. Sekantis privalumas yra subtilesnis, tačiau taip pat svarbus JIT filosofijos aspektas. Atsargos uždengia nuolat atsirandančias problemas, kurios nėra sprendžiamos dalinai dėl to, kad nėra akivaizdžios, ir dalinai dėl to, kad atsargos sušvelnina jų svarbą. Atsargų kaip problemų sprendimo naudojimas nėra pats geriausias variantas. Geriausia būtų nustatyti tų problemų priežastis ir jas panaikinti. JIT siūlo mažinti atsargas laipsniškai, kad būtų galima laiku pastebėti problemas. Kuomet jos yra pastebėtos ir išspręstos, atsargos toliau mažinamos, randamos ir sprendžiamos kitos problemos ir t.t. Kuo daugiau problemų išsprendžiama, tuo mažiau reikia atsargų. Trečias svarbus nedidelių atsargų aspektas atspindi pagrindinį JIT sistemos reikalavimą. Darbui su nedidelėmis atsargomis reikia, kad pagrindinės problemos jau būtų išspręstos. Taigi, nedidelės atsargos yra sėkmingo problemų sprendimo proceso rezultatas. Be to, kadangi yra mažai tikėtina, kad visos problemos bus rastos ir išspręstos, yra svarbu sugebėti greitai susitvarkyti su problemomis, kai jos atsiranda. Tokiu būdu, reikia pastoviai atpažinti ir spręsti problemas per trumpą laiką, kad užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui, kurios gali pakenkti sistemos darbui. 2.2 Gamyba mažomis partijomis JIT sistemai būdingas gamybos procesas ir pristatymas iš tiekėjų mažomis partijomis. Mažų partijų gamyba duoda daug privalumų ir įgalina JIT sistemą efektyviai dirbti. Gaminant mažomis partijomis reikia mažiau judėjimo sistemoje; taip pat mažėja atsargos. Tai, savo ruožtu, mažina kaštus ir teritorijos reikalavimus. Be to, atsiradus kokybės roblemoms, tikrinimas ir perdarymas kainuoja mažiau dėl to, kad yra mažiau vienetų partijoje. Mažesnės partijos taip pat reiškia lankstumą planavime. Serijinės gamybos sistemos paprastai gamina daug produktų. Tradicinėse sistemose tai reiškia ilgus produkto gaminimo ciklus, vienas po kito pasikartojančus. Pavyzdžiui, tarkime, kad firma gamina tris produktus: A, B, ir C. Tradicinėje sistemoje tai reikštų ilgą produkto A gamybos ciklą, ilgą produkto B gamybos ciklą, ir po to ilgą produkto C gamybos ciklą. Ir tik po to ta seka būtų pakartota. Palyginimui, JIT sistema, gamindama mažomis partijomis, greitai persirikiuotų nuo A gamybos prie B gamybos ir po to prie C gamybos. Tai suteikia JIT sistemai daugiau lankstumo planavime, įgalinant ją greičiau prisitaikyti prie pasikeitusio vartotojo poreikio. Tokiu būdu, JIT sistema gali gaminti tiksliai tai, ko reikia, ir tiksliai tada, kai reikia. 2.3. Aukštas kokybės lygis Visapusiška kokybės kontrolė reiškia, kad JIT įmonėje siekiant kokybės dalyvauja kiekvienas skyrius ir kiekvienas kompanijos darbuotojas. Produkto ar paslaugos kokybė –tai jo sugebėjimas patenkinti galutinį vartotoją. Su kokybe susijusi veikla prasideda rinkodaros darbuotojų pastangomis išsiaiškinti vartotojų poreikius. Toliau nustatomi bruožai, kuriuos produktas turi turėti, kad patenkintų tuos poreikius. Tyrimo, vystymo ir inžinerijos skyrių darbuotojai kuria produktą su reikiamais bruožais. Procesų kūrimo ir gamyklos darbuotojai nustato procesus, įrangą ir uždavinius ekonomiškai produkto gamybai. Pirkimo ir kokybės kontrolės darbuotojai ieško patikimų tiekėjų, tiekiančių kokybiškas medžiagas. Personalo darbuotojai ir vadybininkai treniruoja ir motyvuoja kitus darbuotojus, kad šie skirtų savo pastangas efektyviai ir teisingai produkto gamybai. Visi darbuotojai turi ieškoti būdų, kaip geriau tarnauti galutiniam vartotojui, kad kompanija išliktų konkurencinga. Tradicinis požiūris į kokybę yra tikrinti gaminius gamybos sistemos kritiniuose taškuose, surasti defektus ir ištaisyti sistemą. Galutinis patikrinimas vykdomas prieš siunčiant prekes vartotojui. Jeigu randama per daug defektų, visa siunta yra tikrinama ir blogi gaminiai pakeičiami gerais. JIT sistemos tikslas yre nulis defektų ir aukščiausia kokybė. Tai yra įgyvendinama įvairiais būdais. Tačiau svarbiausi elementai yra patys darbuotojai. Jie turi patikrinti pro juos praeinančius gaminius. Taip pat yra svarbu gaminti nedideliais kiekiais. Jeigu gaminys yra blogas, jis yra sulaikomas gamybos proceso eigoje ir gamybos sistema yra tuoj pat ištaisoma. Kokybės vadybos pagrindas – kiekvieno darbuotojo savikontrolė kiekvienoje darbo vietoje, suvokiant, kad jo atlikta operacija tikrai padidina gaminio vertę ir jo padarytas darbas yra tikrai aukštos kokybės. Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už kokybę savo darbo vietoje. Jie dažnai tikrina savo pačių darbą, kad užtikrintų, jog nesiunčia defektinių gaminių tiesioginiams vartotojams (tiesioginis vartotojas – sekantis žmogus, kuris naudoja ar toliau gamina gaminį). Savikontrolė turi įgalinti aptikti visas klaidas bei pakoreguoti blogai atliktą darbą toje vietoje, kur buvo suklysta. Tokiu būdu darbuotojai sužino, kokie defektai atsiranda ir kas juos sukelia ir gali sukurti metodus, galinčius užkirsti kelią tokioms problemoms. Įdiegus savikontrolę, galima tikėtis padidinti kompanijos darbo efektyvumą. Kartais defektinį elementą lengviau aptinka tiesioginis vartotojas, o ne už tai atsakingas žmogus. Pavyzdžiui, atsarginė dalis gali netikti konvejeriui, jeigu ji yra netinkamai pagaminta. Kad to būtų išvengta, dažnai naudojama procedūra “jidoka”. Bet kuris darbuotojas, jaučiantis, kad proceso metu yra gaminami defektai arba neatitinkantys reikalavimų gaminiai, turi įgaliojimus sustabdyti procesą. Procedūros idėja yra tame, kad geriau nieko negaminti, negu gaminti blgai. Jeigu kažkas yra blogai, reikia sustoti ir užfiksuoti tai. Tikslas yra gaminti produktus iš karto gerai. 2.4. Traukimo sistema Terminai ”stumimas” ir “traukimas” yra naudojami dviejų skirtingų darbo judėjimo gamybos procese sistemų aprašymui. Stumimo sistemoje, kai medžiagos yra baigtos gaminti vienoje darbo vietoje, jos yra “stumiamos” į kitą darbo vietą. Stumimo sistema yra planavimu pagrįsta sistema, kuri nustato, kada maždaug darbo vietoms reikės medžiagų, jeigu viskas eis pagal planą. Tačiau procesai retai eina pagal planą ir dėl to medžiagos gali vėluoti arba būti pristatytos per anksti. Palyginimui, JIT naudojama traukimo sistema yra pagrįsta kontrole. Kiekviena darbo vieta “traukia” medžiagas iš prieš tai esančios darbo vietos, kai yra poreikis. Tokiu būdu, traukimo sistemoje medžiagos juda atsižvelgiant į sekančios proceso stadijos paklausą. Stumimo sistemoje medžiagos yra perduodamos iš karto po pagaminimo, neatsižvelgiant į tai, ar sekanti darbo vieta pasiruošusi darbui. Dėl to medžiagos susikaupia prie darbo vietų. Kad skirtumas tarp stumimo ir traukimo sistemų būtų aiškesnis, panagrinėkime gamybos sistemą – pav. 2. Sistemą sudaro viena A tipo mašina ir viena B tipo mašina. Mašina A gali pagaminti 75 vienetus per dieną, o mašina B – 50 vienetų. Visi produktai iš pradžių gaminami mašinos A pagalba ir po to mašinos B pagalba. Organizacijos paklausa yra 50 vienetų per dieną. 2.5. Kiti elementai Pastovi gamybos apimtis. JIT gamybos sistema reikalauja pastovaus prekių judėjimo. Kiekvienas veiksmas turi būti kruopščiai koordinuotas. Turi būti parengtas fiksuotas gamybos tvarkaraštis tam tikram laikotarpiui (dažniausiai mėnesiui), kad būtų galima sudaryti gamybos ir pirkimo planą. Kuomet planai yra sudaryti, paprastai jie nesikeičia. Yra stengiamasi pateikti geras prognozes ir sudaryti realų planą, todėl kad čia, priešingai negu tradicinėje gamyboje, nėra daug atsargų įveikti atsiradusius sistemos trukdymus. Greiti, nebrangūs patikrinimai. Mažos partijos ir besikeičiantis produktų asortimentas reikalauja dažnų patikrinimų. Jie turi būti greiti ir palyginus nebrangūs. Dažnai darbuotojai yra apmokomi patys tikrinti savo gaminamus produktus. Be to, yra naudojamos patikrinimo laiką ir kainą mažinančios programos, kad būtų galima gauti norimą rezultatą. Patikrinimo įranga ir procedūros turi būti paprastos ir standartizuotos. Patikrinimo laiką sumažinti gali padėti įrangą, kurią galima pritaikyti įvairiems tikslams. Įmonių ir cechų išdėstymas. Diegiant JIT metodologiją, įmonės ir cechai išdėstomi siekiant maksimalaus darbininkų lankstumo ir įrengiami greičiau atskiriems gaminiams, o ne procesams. Taip išvengiama medžiagų ir atsarginių dalių partijų bereikalingo judėjimo darbo teritorijoje. Atsarginės dalys keliauja mažomis partijomis iš vieno darbo centro į kitą išvengiant laukimo ir naudojant žymiai mažiau atsargų. Be to, medžiagų judėjimo kaštai yra daug mažesni. Vietos darbo procesams ir sandėliavimui taip pat reikia mažiau. Gamyklos tampa mažesnės ir efektyvesnės, mašinos išdėstomos arčiau viena kitos, kas savo ruožtu teikia privalumus skatinant darbuotojų bendradarbiavimą. Išankstinė priežiūra ir taisymas. JIT sistemos turi nedaug einamųjų atsargų, dėl to įrangos gedimai gali smarkiai atsiliepti gamybos procesui. Kad sumažintų netikėtų gedimų skaičių, kompanijos naudoja išankstinės priežiūros programas, kurios skatina palaikyti įrangą geros būklės ir keisti atsargines dalis, turinčias tikimybę sugesti, anksčiau negu jos suges. Dažnai patys darbuotojai yra atsakingi už savo įrangos priežiūrą. Tačiau netgi vykdant išankstinę priežiūrą, įranga kartais staiga sugenda. Dėl to kompanijoms yra svarbu būti tam pasiruošusioms ir mokėti greitai grąžinti įrangą prie darbo. Tai reiškia, pavyzdžiui, svarbiausių atsarginių dalių tiekimo palaikymą, nedidelės grupės remonto darbuotojų turėjimą arba pačių darbuotojų apmokymą taisyti įrangą. Įvairių įgūdžių turintys darbuotojai. JIT sistemos bruožas yra įvairių įgūdžių turintys darbuotojai. Taip yra dėl įmonės vidaus išdėstymo pagal produktus, o ne pagal procesus. Esant tokiai įmonės struktūrai, reikia darbininkų, galinčių atlikti daug funkcijų, o ne siauros specializacijos darbininkų, gebančių atlikti vieną ar dvi operacijas. Todėl reikia dažnai rengti darbininkų perkvalifikavimo kursus ir išmokyti juos įvairių darbų bei operacijų. Darbuotojai yra atsakingi už savo darbo kokybę, taip pat už kokybę gaminių, gautų iš kitų darbo vietų tolimesniam apdirbimui. Darbuotojams taip pat leidžiama dalyvauti problemų sprendime. Bendradarbiavimas. JIT sistema reikalauja bendradarbiavimo tarp darbininkų, vadovybės ir tiekėjų. Kol to nėra, iš tikrųjų efektyvios JIT sistemos pasiekimas yra mažai tikėtinas. Japonams šiuo atžvildiu pasisekė dalinai dėl to, kad jų kultūroje yra integruota pagarba ir bendradarbiavimas. Vakarų kultūrose darbininkai, vadovybė ir tiekėjai visada turėjo nesutarimų. Todėl sėkmingam JIT sistemos įgyvendinimui reikia pasiekti ir palaikyti savitarpio pagarbos ir bendradarbiavimo nuotaikas darbo santykiuose. Tai reikalauja bendradarbiavimo svarbos suvokimo ir nuolatinių pastangų sukurti ir palaikyti tą dvasią. Patikimi tiekėjai. JIT sistemoje kokybės užtikrinimo našta yra perkeliama ant tiekėjo pečių. Pirkėjai bendradarbiauja su pardavėjais, kad padėtų jiems pasiekti norimą kokybės lygį. Galutinis pirkėjo tikslas yra įvardinti pardavėją kaip aukštos kokybės prekių gamintoją. Tai pasiekęs, pirkėjas galės netikrindamas priimti prekes iš pardavėjo. Būtų idealu, jeigu tiekėjai taip pat veiktų pagal JIT sistemą. Pirkėjai gali panaudoti savo patirtį padedant pardavėjams pereiti prie JIT sistemos. Iš esmės, tiekėjas tampa praplatintos JIT sistemos dalimi, kurioje yra integruotos pirkėjo ir pardavėjo paslaugos ir resursai. Problemų sprendimas. Problemos, atsirandančios gamybos proceso metu, turi būti greitai sprendžiamos. Kai kurios kompanijos naudoja šviesos sistemą problemoms paskelbti. Japonijoje tokia sistema yra vadinama andon. Japonų kompanijos formuoja komandas, sudarytas iš darbininkų ir vadybininkų, kurie sprendžia problemas. Labai svarbi yra visų lygių vadybininkų parama ir dalyvavimas problemų sprendime. Tai katina finansavimą ir pasiekimų pripažinimą. Nuolatinis gamybos proceso gerinimas. Nuolatinio gamybos proceso gerinimo koncepcija grindžiama požiūriu, kad reikia siekti efektyvaus visos kompanijos, o ne tik atskirų jos dalių darbo. JIT veikla bus efektyvi, kai kiekvienas organizacijos narys ne tik gerai supras šios koncepcijos esmę, bet ir aktyviai dalyvaus gamybos procese, nuolat ieškodamas tobulybės kiekviename gaminio gamybos etape. 3. KANBAN SISTEMA 3.1. JIT gamybos proceso valdymo esmė JIT gamybos proceso valdymas grindžiamas žmonių ir įrenginių atliekamų operacijų bei veiksmų koordinavimu. Geriausi JIT proceso valdymo elementai yra kanban ir gamybos išlaidų valdymo (MRP II) sistemos. Abi šios sistemos skirtos sudaryti gamybos operacijų atlikimo grafikams pagal užsakytų gaminių kiekius ir medžiagų, pusgaminių bei gaminių srautus ir jų intensyvumą. JIT gamybos proceso valdymas grindžiamas produkcijos kiekiu, nustatytu tik pagal vartotojų poreikius. Ši vartotojų poreikio koncepcija riboja gamybos procesus, nes reikia pagaminti tik tiek, kiek yra užsakyta. Taip išvengiama papildomų gaminių ar jų komponentų gamybos. Esant tokiai koncepcijai, mažiau reikia ar net visai nereikia kaupti įvairių atsargų, kurių neįmanoma išvengti naudojant tradicinius gamybos organizavimo metodus. Tradiciniai gamybos organizavimo metodai skatina darbuotojus visiškai apkrauti įrenginius ir gaminti tiek produkcijos, kiek tik yra įmanoma, nepaisant realios paklausos. Produkcijos perviršis turi būti sandėliuojamas, o tam reikia papildomų išlaidų (sandėlių plotai, apskaita, transportas ir pan.), be to, rizikuojama, kad ilgainiui saugojama ir neparduota produkcija suges ar ją reikės taisyti arba perdaryti. Gamybos pagal vartotojų poreikius koncepcijos tikslas – gaminti daugiau įvairesnių gaminių toje pačioje gamybos sistemos bazėje. 3.2. Kanban procesas “Kanban” – tai japonų kalbos žodis, reiškiantis signalą. Paprastai tai yra kortelė ar metalinė etiketė, lydinti gaminį visą jo gamybos procesą įmonėje. Šiose kortelėse yra pažymėtas gaminio serijinis numeris, gaminių kiekis, atliekamos operacijos turinys ir paskyrimo vieta naujai operacijai atlikti. Kanban sistema padeda atlikti skirtingus procesus vienu metu gaminant skirtingus gaminius. Kanban yra dviejų tipų: 1) “atšaukiamasis” kanban, kai pažymimas gaminio tipas ir kiekis, kurį eiliniam procesui (operacijai) reikia paimti po ankstesnio proceso; 2) “gamybos užsakymo” kanban, kai nurodomas gaminio tipas ir kiekis, kuris turi būti gaminamas kiekvieno proceso ar operacijos metu. 3.3. Kanban funkcijos Kanban funkcijos yra dvejopos: valdyti gamybos procesą ir jį tobulinti. Tačiau ne kiekviena organizacija gali naudoti kanban sistemą JIT gamybos procesams valdyti. Kanban sistema tinka, kai: 1) gaminių komponentai ir patys gaminiai surenkami skirtinguose padaliniuose; 2) gaminant skirtingas detales, reikia daug laiko persitvarkyti ruošiniams tiekti ir darbo operacijoms atlikti; 3) gamybos sistemoje yra daug skirtingų gamybos padalinių, kuriems darbo metu reikia pasidalyti vienu ir tuo pačiu įrenginiu; 4) yra blogos kokybės darbo ar silpnų darbo vietų arba kitų problemų, trukdančių gamybos sistemai normaliai veikti. 3.4. Kanban veiklos taisyklės Ruošiniai, detalės ir komponentai iš įvairių darbo vietų į tuo momentu reikalingą tašką uri patekti laiku ir reikiamais kiekiais. Norint įvykdyti šią sąlygą, reikia, kad: - prie gaminio ar ruošinio visada būtų pridėta kanban kortelė; - gaminį būtų galima paimti tik tada, kai prie jo yra prisegta kanban kortelė; - paėmimų skaičius niekada neviršytų kanban kortelių skaičiaus. Detalės turi būti gaminamos tik pagal kanban kortelėje nurodytą informaciją. Gamybos linijoje naudojamų kanban kortelių skaičius turi būti minimalus. Be to, ilgainiui jį eikia mažinti. Kanban sistema gali padėti geriau suprasti gamybos proceso svyravimo priežastis, greičiau reaguoti į šiuos svyravimus padidinant ar sumažinant gaminamų gaminių kiekius. 3.5. Įmonės parengimas kanban sistemai įdiegti Kanban sistemos paskirtis – geriau valdyti gamybos sistemą. Kanban sistemos taikymo sėkmė labai priklauso nuo įmonės pasirengimo dirbti su ja. Viena svarbiausių kanban sistemos taikymo sričių galėtų būti gamybos apimčių svyravimų mažinimas, nes jie komplikuoja gamybos procesą. Šiuos svyravimus galima išlyginti detalizuojant gamybos grafikus bei tikslinant gaminamų detalių kiekius pagal surenkamų gaminių skaičių. Gamybos apimčių išlyginimui daug įtakos turi ilgalaikės užsakymų sutartys, rinkos tyrimas bei paklausos prognozavimas. Naujų gaminių gamybos įsisavinimo laikas priklauso nuo jų gamybos ir rinkimo kompanijoje trukmės, taip pat nuo pirkėjų, gamintojų ir tiekėjų tarpusavio sąveikos Taigi naujo gaminio gamybos ciklą galima sutrumpinti tik mažinant visus tris šio ciklo komponentus (pirkėjo norų išsiaiškinimas, gaminio gamyba ir tiekėjų galimybės). 3.6. Kanban sistemos diegimo ypatumai Įdiegusi kanban sistemą kiekviena organizacija galėtų sumažinti gamybos ir medžiagų atsargas, supaprastinti gamybos srautus. Sistema padėtų aptikti gamybos defektus, atskleisti prasto darbo priežastis. Reikėtų sudaryti kanban sistemos diegimo planą ir jame nurodyti, kaip pašalinti įdiegimo kliūtis. Plane turėtų būti šios pagrindinės dalys: darbuotojų vaidmuo, mokymas, sistemos diegimo procedūros bei jų ypatumai. Pagrindinės šios sistemos diegimo kliūtys siejamos su rizika, jeigu darbai būtų neužbaigti ar įdiegimas neduotų naudos. Kliūtimi galėtų būti nusistovėjusi gamybos organizavimo praktika, nereaguojanti į kanban sistemos diegimo poreikį ir su juo susijusius pokyčius. Reikia daug pastangų, norint įtikinti darbuotojus, kad verta keisti nusistovėjusius gamybos organizavimo metodus. Be to, dažnai reikia tikslinti gamybos grafikus bei didinti gaminių įvairovę, nes tik tada yra prasmė įdiegti kanban sistemą. Diegiant kanban sistemą, organizacijos darbuotojams reikia įsisąmoninti, kad jie yra visiškai atsakingi už gamybos procesus ir visos organizacijos ilgalaikio darbo sėkmę. Darbuotojų supažindinimas su kanban sistemos operacijomis gali padėti išvengti kliūčių diegimo metu. Gerai parengta ir vykdoma darbuotojų apmokymo programa padeda darbuotojams geriau suprasti ir įdiegti kanban sistemą. Mokyme labai daug padeda geri pavyzdžiai. 3.7. Kanban ir MRP II palyginimas MRP II (Manufacturing resource planning), arba gamybos išlaidų planavimas kaip ir kanban yra JIT proceso valdymo elementas. Abiejų sistemų tikslai yra iš esmės panašūs – pagerinti vartotojų aptarnavimą, sumažinti atsargas ir padidinti produktyvumą – tačiau jų įgyvendinimo būdai skiriasi. MRP II yra kompiuterizuota, o kanban – fizinė sistema. Kanban remiasi mažomis partijomis, greitumu, aukšta kokybe ir skatina komandų darbą. MRP II sudaro reikalavimus, planuoja ir nustato pajėgumą kompiuterio pagalba. Svarbiausias kanban privalumas yra paprastumas; svarbiausias MRP II privalumas – greitas ir efektyvus susitvarkymas su sudėtingo planavimo uždaviniais. MRP II taip pat lengvai prisitaiko prie pasikeitimų. 4. JIT SISTEMOS ĮDIEGIMAS 4.1. JIT tikslai JIT vadybos koncepcija vienodai sėkmingai gali būti naudojama ir gamybinėje, ir paslaugas teikiančioje organizacijoje. Sėkmingai įdiegus šią koncepciją, galima sumažinti organizacijos veiklos svyravimus, atsirandančius dėl besikeičiančių ekonominių aplinkybių. Reikėtų skirti tris pagrindinius JIT koncepcijos tikslus: Didinti kompanijos galimybes varžytis su konkurentais ir ilgai išlaikyti konkurencingumą. Organizacijos konkurencingumas grindžiamas optimalių procesų panaudojimu. Reikia žinoti ir suprasti tradicinių ir šiuolaikinių organizacijų gamybos procesųtarpusavio skirtumus. Tradicinėmis laikomos tos organizacijos, kurios praktikuoja tik tradicines, gerai patikrintas gamybos organizavimo formas. Šiuolaikinės prganizacijos – tai tos, kurios gali greitai reaguoti į ekonominės veiklos pokyčius ir pritaikyti savo gamybos procesus prie šių pokyčių. Vadinasi, šiuolaikinės organizacijos turi daugiau galimybių įdiegti JIT ir tapti konkurencingomis, negu tradicinės organizacijos. Didinti gamybos proceso efektyvumą. Efektyvumo didėjimas siejamas su darbo našumo didinimu ir gamybos išlaidų mažinimu. Mažinti gamybos atliekas ir trumpinti apdirbimo laiką. Gamybos atliekas galima mažinti taikant beatliekines technologijas bei naudojant racionalius ruošinius. Apdirbimo laiką galima trumpinti generuojant kelias aptirbimo proceso alternatyvas ir ieškant trumpiausio apdirbimo laiko. Siekiant sėkmingos JIT vadybos ir pelningo kompanijos darbo, reikia ją visiškai užbaigti ir įdiegti. Kiekviena organizacija yra unikali ir turi savo tikslų bei metodų jiems pasiekti. JIT tikslas – padėti organizacijai: 1. Nustatyti vartotojų poreikius ir juos patenkinti. Tai padės organizacijai išsiaiškinti, ko vartitojas tikisi iš jos veiklos. Pagrindinis organizacijos tikslas – gaminti gaminius, kokių vartotojas nori, todėl, atsižvelgdama į savo galimybes, ji turi kurti ir naudoti gamybos procesus, kurie garantuotų gaminių kokybę. 2. Siekti optimalaus gaminio kokybės ir kainos santykio. Siekiant geros kokybės, reikėtų daugiausia dėmesio skirti bedefektinei gamybai. Tai gali pasirodyti nerealu, tačiau kur kas pigiau kainouja, kai ilgainiui kompanija atsisako tokių pagalbinių funkcijų kaip kontrolierių patikrinimai, pagamintų gaminių taisymas ar perdarymas. 3. Išvengti bereikalingų nuostolių. Nuostoliais laikoma visa tai, kas nesukuria papildomos gaminio vertės. 4. Sudaryti pasitikėjimo santykius tarp gamintojų ir tiekėjų. Tokie santykiai padeda kelti kompanijos gerovę bei didinti jos veiklos efektyvumą. 5.Projektuojant ar rekonstruojant įmonę arba cechą, siekti didžiausio gamybos efektyvumo. Reikia parinkti tokius įrenginius ir žmones, kurie užtikrintų absoliutų gamybos procesų efektyvumą. 6.Siekti tokios pat kaip Japonijoje darbo etikos, nuolat gerinant darbo procesus bei gamybos santykius, net ir tuomet, kai jau yra pasiekti aukščiausi veiklos standartai. Tai garantuos kompanijos konkurencingumą, grindžiamą napertruakiamu pirkėjo poreikių tenkinimu. JAV kompanijos, pradėjusios diegti JIT metodus savo veikloje, pajuto, kad ne taip jau lengva gauti naudos iš šios ideologijos. Tai puikiai iliustruoja “Toyotos” korporacijos pavyzdys – ji JIT naudą pajuto tik praslinkus dešimčiai metų nuo šios ideologijos diegimo pradžios. Todėl JIT ideologija yra ilgalaikis procesas, kurio negalima greitai įdiegti ir tuoj pat juo pasinaudoti. Tačiau įdiegus JIT į kompanijos veiklą, galima tikėtis konkurencingumo pranašumų, pasireiškiančių geresne gaminių kokybe, mažesnėmis gamybos sąnaudomis ir geresniais gaminių parametrais ar kuriamų procesų galimybėmis. 4.2. JIT sistemos privalumai JIT sistema turi daug svarbių privalumų, kurie pritraukia dėmesį kompanijų, gamyboje naudojančių tradicinius metodus. Pagrindiniai privalumai yra: 1. Sumažintos atsargos, įskaitant nupirktas medžiagas ir pagamintas prekes 2. Sumažinti teritorijos reikalavimai 3. Padidėjusi kokybė 4. Sumažintas atskirų gamybos operacijų laikas 5. Didesnis lankstumas keičiant gamybos asortimentą 6. Pastovus gamybos srautas, mažiau sutrukdymų dėl kokybės problemų 7. Trumpas patikrinimų laikas 8. Įvairių įgūdžių turintys darbuotojai, galintys pakeisti vienas kitą 9. Padidėjęs produktyvumo lygis ir įrangos naudojimas 10. Darbuotojų dalyvavimas problemų sprendime 11. Būtinybė užmegzti gerus santykius su tiekėjais 12. Netiesioginio darbo mažinimas, pvz. medžiagų krovėjų. 4.3. JIT įdiegimo sunkumai Tradicinis gamybos organizavimo metodas grindžiamas didelėmis gaminių ir medžiagų bei žalivų atsargomis. Šios atsargos leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos paklausos svyravimus. Jų atsisakiusios organizacijos gali patirti gamybos organizavimo nesklandumų. Atsargų mažinimas siaurina ir vienos ar kitos komandos autonomiją firmos veikloje. Mažėja darbuotojų lankstumas sprendžiant vieną ar kitą problemą, o tai ne visuomet naudinga. Nauda, pasiekiama įtraukus darbuotojus aktyviai dalyvauti gamybos procese, nevienodai suprantama Japonijoje ir kitose šalyse, ir nevienodai lengva tai pasiekti. JIT reikalauja iš individo atsisakyti savarankiškumo, o tai ne visuomet naudinga firmai. Kartais palikta veiklos laisvė žmogui duoda naudos įmonei, nes darbuotojas gali parodyti naudingą niciatyvą, sprendžiant gamybos problemas. Praradę veiklos autonomiją dėl JIT idėjos, firmos darbuotojai turi laikytis griežtų naujų gamybos organizavimo sąlygų, kad įdiegtų JIT filosofiją. Ši idėja sumažina dalies darbuotojų pasiryžimą diegti JIT dėl pasikeitusių veiklos aplinkybių ir pradinių sunkumų. Pastebėta, jog diegiant JIT, beveik visi organizacijos nariai vienu ar kitu būdu tam priešinasi. Galimi du pasipriešinimo pokyčiams lygiai: emocinis ir racionalus. Racionalus atsiranda, kai darbuotojas nėra tikras dėl permainų tikslingumo arba stokoja informacijos. Emocinis priskiriamas prie žmogaus psicholohinių veiksnių, tokių kaip baimė, netikrumas, įtarumas, nerimas, kuriuos sukelia naujos, dar nepatirtos permainos. Kad čia nurodyti JIT metodologijos trūkumai mažiau paveiktų organizacijos darbo efektyvumą, kiekvieno lygio gamybos vadovas turi daug ir nuosekliai aiškinti darbuotojams JIT ypatumus ir padėti personalui įveikti šiuos sunkumus. Be abejo, JIT negali isšpręsti visų amybos procese atsirandančių problemų, bet tai gera priemonė gamybos išlaidoms mažinti bei gaminių kokybei gerinti ir gamybos efektyvumui didinti. Įdiegus JIT metodus, organizacija jokiu būdu neturi sustoti vietoje – ji ir toliau turi siekti naujų permainų bei pokyčių diegdama mokslo ir technikos naujoves. 4.4. JIT įdiegimo loginis pagrindas JIT įdiegimo varomoji jėga yra gamybos efektyvumo ir kokybės standartų siekimas, mažinant gamybos nuostolius. Skiriamos tokios nuostolių kategorijos: 1. Nuostoliai dėl gamybos apimčių viršijimo. Gamybos apimčių viršijimas siejamas su darbo laiko bei darbuotojų pastangų nuostoliais, nes gaminami gaminiai, kurių nereikia. JIT metodologija leidžia kompanijai gaminti vien tik tai, kas reikalinga. 2. Nuostoliai dėl gamybos skatinimo. 3. Transportavimo nuostoliai. Prie šių nuostolių priskiriamos išlaidos medžiagoms atvežti ir laikyti prie įvairių įrenginių. Tai nuostoliai dėl netinkamo kompanijos cechų ir įrenginių išdėstymo bei skirtingo įvairių įrenginių apkrovimo. 4. Apdirbimo nuostoliai. Tai nuostoliai, atsirandantys gaminant detales, kurios vienaip ar kitaip paveiks surenkamo gaminio funkcijas. 5. Nuostoliai laukiant apdirbimo eilės. Šie nuostoliai susidaro dėl detalių gabenimo nuo vienų staklių prie kitų, taip pat dėl prastovų laukiant apdirbimo. Apdirbimo eilės – tai neefektyvių darbo srautų rezultatas, galintis paveikti apdirbamų partijų dydžius. 6. Gaminio defektai. Netikę gaminių tikrinimo metodai gali būti klaidinantys ir privesti prie to, kad visa gaminių serija bus defektinė. 7. Atsargų išlaidos. Išlaidas galima sumažinti šiais būdais: - nekaupiant atsargų. Tada sumažėja sandėliavimo išlaidos, taip pat gaminių senėjimo ar jų pažeidimo pavojus; - mažinant tiekėjų skaičių. JIT metodologija reikalauja tik kelių tiekėjų. Sėkmę garantuoja geri ir patikimi ryšiai tarp gamintojų ir tiekėjų arba tarp pirkėjų ir pardavėjų. Taip pat būtina, kad tiekėjai tiektų savo produkciją reikiamu laiku ir reikiamais kiekiais; - sudarant ilgalaikes sutartis. Tai padeda pasiekti, kad reikiamos medžiagos gamintojui bus tiekiamos laiku ir visiškai sukomplektuotos. Iš to turės naudos ir gamintojas, ir tiekėjas; - mažinant tiekiamų komponentų ir medžiagų apžiūrų skaičių. Tai galima pasiekti, kai tiekėjų ir gamintojų santykiai patikimi ir komponentai tiekiami laiku; - mažinant tiekimo apimtis. Atsisakoma stambių tiekimo partijų, nes gamintojams patogiau, kai tiekiama smulkesnėmis partijomis. 4.5. Būtinos sąlygos JIT programai įdiegti Kiekvienai organizacijai, siekiančiai įdiegti JIT veiklos programą, reikia įvertinti savo galimybes esamu momentu: vadovavimo lygį ir jo įtaką veiklos rezultatams, darbuotojų požiūrį į kompanijos veiklą bei kompanijos organizacinį lankstumą. Įmonės galimybių įvertinimas. Būtina tiksliai apibrėžti kompanijos gamybos padalinio (įrenginių, procesų, įrangos ir kt.) bei darbuotojų galimybes. Sėkmingai JIT veiklai ateityje reikia, kad kompanija sugebėtų įvertinti savo dabartinę būklę ir galėtų pasirengti neišvengiamėms daugelio veiklos sričių pokyčiams. Įmonė turėtų: - suburti lanksčių galimybių darbuotojus, t.y. sugebančius greitai ir gerai išmokti atlikti įvairias gamybos operacijas; - sukurti išsamią veiklos programą kompanijos pokyčiams įgyvendinti; - numatyti konkrečias priemones, kurios padėtų nuolat gerinti kompanijos veiklą ir siekti pranokti konkurentus; - panaudoti komandinės veiklos principus siekti vieno tikslo – kompanijos veiklos nepertraukiamumo. Ruošiantis veiklos pokyčiams, reikia įvertinti masinės gamybos mažėjimą ir veiklos automatizavimo laipsnio didėjimą serijinėje ir net vienetinėje įvairių gaminių gamyboje. Projektuojant naujus gaminius ir ruošiant jų gamybos procesus, reikia siekti maksimaliai patenkinti pirkėjų norus. Vadovavimo įtaka. Rekia motyvuotai skatinti visus darbuotojus orientuotis į JIT veiklą. Tai labai svarbus JIT įdiegimo sėkmės aspektas, nes kiekvienas darbuotojas turi būti pasirengęs atlikti jam pevestą darbą taip, kad koordinuotai įsilietų į visos organizacijos veiklą ir siektų jos pagrindinių tikslų. Darbuotojų požiūris į kompanijos veiklą. Visų lygių vadovų ir darbuotojų požiūris į kompanijos nuostolių mažinimą bei šalinimą turi būti vienodas. Tai ypač svarbu, kai reikia išsiaiškinti, kurios medžiagos, įrankiai, operacijos ar detalės nereikalingos vieno ar kito gaminio gamybai. Pašalinus iš gamybos proceso nereikalingas priemones gali padidėti gamybos efektyvumas. Požiūriui į kompanijos veiklą daug įtakos turi darbuotojų moralė, vadovų ir pavaldinių santykiai bei kompanijos darbo aplinka. Tačiau ne tik darbuotojai yra svarbūs įdiegiant JIT sistemą. Gamybos procesą turi remti: 1. Kompanijos akcininkai ir šeimininkai. Siekiant pelno, jų veikla turi būti nukreipta į ilgalaikes investicijas. Akcininkai ir kompanijos šeimininkai turi suprasti, kad, įdiegus JIT koncepciją, naudos bus galima tikėtis tik per ilgą veiklos laikotarpį. 2. Darbuotojų organizacijos. Šios organizacijos ir jų nariai turi būti supažindinti su JIT tikslais ir žinoti, kaip naujoji metodologija paveiks darbuotojus. Tai svarbu norint gauti šių organizacijų pritarimą ir paramą diegiant JIT bei įveikiant įdiegimo metu atsiradusius sunkumus. Darbuotojai turi suprasti, kad, įdiegus JIT, darbo vietų nesumažės, bet padidės organizacijos veiklos efektyvumas. 3. Vadovai. Reikia, kad visų lygių kompanijos vadovai konkrečiais pavyzdžiais padėtų suprasti JIT procesą ir inicijuotų reikiamus pertvarkymus. 4. Šalies vyriausybė. Vyriausybė per mokesčių bei finansinės veiklos politiką gali paremti kompanijų iniciatyvą greičiau ir efektyviau taikyti JIT principus šalies pramonėje. Tokia vyriausybės politika gali paskatinti atskiras organizacijas taip pat skirti daugiau lėšų šiam tikslui. Kompanijos organizacinis lankstumas. Kiekviena organizacija, diegianti JIT programą, turi būti pasirengusi įvairiems pokyčiams, ypač perimdama užsienio šalių patyrimą. Organizacinis lankstumas apibrėžiamas keturiais veiksniais: 1. Kompanijos lankstumas reaguojant į gamybos apimties ir gaminių įvairumo poreikį grindžiamas kruopščia kapitalo išteklių analize, siekiant mažinti visų rūšių išlaidas. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama gamybos procesų gerinimui, pridėtinių išlaidų mažinimui, siekiant lankstaus gaminio kokybės ir jo kainos santykio. 2. Gaminių modifikavimo lankstumą lemia kompanijos gebėjimas gaminti įvairius gaminius. Šiam tikslui pasiekti reikia įdarbinti ar rengti darbininkus, galinčius atlikti įvairias operacijas, mažinti atsargas (žaliavų ir pagamintos produkcijos) bei naujų gaminių ar operacijų įdiegimo trukmę. 3. Įrenginių operacijoms atlikti parinkimo lankstumas turi būti siejamas su kaip galima didesniu turimų įrenginių panaudojimu. Jeigu turimų įrenginių nepakanka ar jie netenkina poreikių, turi būti konstruojami ar perkami nauji įrenginiai ar gamybos linijos siekiant racionaliai spręsti klausimą “gaminti ar pirkti”. 4. Žmonių parinkimo lankstumas reikalauja, kad darbuotojai gebėtų atlikti kuo daugiau ir įvairesnių operacijų, nes ateityje nuolat didės gaminių įvairovė. Organizacija, nesugebanti įdarbinti ar parengti plačios specializacijos darbininkų, nesugebės išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir turės užleisti savo pozicijas. Išvados Gamybos valdymo sistemos ‘tiksliai laiku’ įdiegimas gali padaryti kompanijai teigiamą įtaką. Tačiau su įdiegimu susiję daug rizikos faktorių. Iš pažiūros šios sistemos įdiegimas atrodo paprasta ir greitai įgyvendinama užduotis. Tačiau tikrovėje tai yra labai sudėtinga, reikalaujanti ilgalaikių įsipareigojimų ir didelių investicijų technologija, kurią diegdamos įmonės neturi jokių būsimo pasisekimo garantijų. Įdiegta sėkmingai JIT sistema eliminuoja nereikalingus (nebūtinus) resursus, jos dėka kompanija tampa produktyvesne ir efektyviau veikiančia. Tai tampa įgyvendinama per greitesnį ir trumpesnį transportavimą ir pagerėjusį komunikacijos lygį. Nors dauguma JIT įdiegusių kompanijų dirba sėkmingai, tačiau yra ir tokių, kurioms nepasisekė. Tačiau netgi esant milžiniškai rizikai, daugelis kompanijų svarsto JIT įdiegimo galimybę dėl šios sistemos teikiamos naudos. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Algirdas Bargelis. „Gamybos plėtros strategija“. Kaunas: Technologija. 2002; 2. Algimantas Sakalas ir kt. „Pramonės įmonių vadyba“. Kaunas: Technologija. 2000; 3. Bronislovas Martinkus. „Gamybos vadyba. Šiauliai“. 2000; 4. Regina Kirbaitė. „Vadybos metoda“i. Vilnius. 2001; 5. Sakalas A. Operatyvusis gamybos valdymas/ A. Sakalas, R. Venskus. Kaunas, 1994. 136 p. ISBN 9986-13-015-8; 6. Just In Time, Toyota Production System & Lean Manufacturing Origins & History Of Lean Manufacturing. Internete

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!