Suinteresuotųjų teorija. Teorijos taikymas Lietuvoje

Suinteresuotųjų grupių teorija yra organizacinės vadybos ir verslo etikos teorija, kuri atkreipia dėmesį į moralę ir vertes organizacijos vadovavime (Phillips, R.; Freeman, R.E. 2003).
Šią teoriją detalizuotai 1984 metais monografijoje pateikė R. Freemanas.
Ši tema yra aktuali tuo, kad interesuotųjų teorija yra naudojama daugelio Amerikos, ES šalyse. Tačiau Lietuvoje yra dar gana nedidelė ir suinteresuotųjų įtaka verslui. Lietuvoje nėra analogų senosioms ES įprastoms suinteresuotosioms grupėms. O tos, kurios yra (profesinės sąjungos, gamtosaugos organizacijos) dar neidentifikavo savo ilgalaikių tikslų, ne iki galo suvokė bendradarbiavimo su verslo partneriais teikiamas galimybes ir nevisiškai perprato europietiškus komunikavimo su jais būdus ir metodus. Lietuvoje dalis verslininkų pareiškė iniciatyvą imtis papildomų įsipareigojimų ir prisijungti prie Nacionalinio socialiai atsakingų įmonių tinklo. Vis dėlto modernių žmogiškųjų išteklių valdymo modelių taikymą Lietuvoje sunkina nepakankama suinteresuotųjų grupių branda. Tačiau suinteresuotųjų įtaka verslui didėja.
Darbo tikslas – išanalizuoti suinteresuotųjų (informacijos vartotojų) teoriją ir jos ryšį su finansinės atskaitomybės sudarymą reglamentuojančių VAS nuostatomis.
1. Išanalizuoti suinteresuotųjų teorijos esmę.
2. Išnagrinėti pagrindinius suinteresuotųjų teorijos principus, bei bruožus.
3. Išanalizuoti suinteresuotųjų teorija, jos taikymas Lietuvoje bei ryšys su VAS nuostatomis.
Darbo objektas: suinteresuotųjų (informacijos vartotojų) teorija.
Metodai - darbas atliktas remiantis autorių moksliniais darbais. Buvo atliktas sisteminis, lyginamasis literatūros šaltinių detalizavimas ir apibendrinimas.
ĮMONĖS PRIGIMTINĖS IDĖJOS
Organizacinių tikslų apibrėžimas pagrįstas tokiomis idėjomis apie įmonės prigimtį (Mackevičius, J. 1994):
1) įmonė yra sudaryta iš įvairių individų ir jų grupių;
2) kiekvienas individas turi savo poreikių ir dalyvauja kompanijos veikloje dėl įvairių asmeninių priežasčių;
3) kiekvienas individas turi savo poreikių, panašių į kitų poreikius, taip atsiranda grupės;
4) individas gali priklausyti daugiau negu vienai grupei ir pereiti iš vienos grupės į kitą. Kiekviena įmonė yra įvairių interesų grupių sąjunga.
5) kiekviena grupė turi tam tikrą kompleksą reikalavimų ir paskatų, būtinų garantuoti jos nuolatinį dalyvavimą įmonės veikloje.
6) kiekvienos grupės narių poreikius, jų pobūdį ir lygį lemia tos grupės svoris (jėga, poveikis įmonėje);
7) be savo poreikių, kiekviena grupė prisideda savo paskatomis (paslaugomis) ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!