Beveik visose žmogaus veiklos srityse tenka saugoti informaciją ir ją panaudoti reikiamu momentu. Taigi informacijos paieška, tvarkymas yra gana aktualus uždavinys. Jis išsprendžiamas daug lengviau, kai naudojame surūšiuotus duomenis. Taip informacija yra pateikiama daugelyje, kasdien naudojamų informacijos šaltinių: kataloguose, enciklopedijose, žinynuose, telefonų knygose ir t.t.
Rūšiavimas yra viena iš bazinių kompiuterio darbo operacijų, nes kompiuteris vidutiniškai apie 25 procentus viso skaičiavimo laiko sunaudoja rūšiavimui.
Informacijai apdoroti, atlikti įvairius veiksmus su ja, yra kuriamos taisyklės, vadinamos algoritmais.
Rūšiavimo kaip algoritmo tikslas – išdėstyti duomenis tam tikra tvarka.
Taigi rūšiavimas, daugelio informacinių technologijų specialistų nuomone, turi tokią pat reikšmę, kaip matematikoje – sudėties operacija.
Nagrinėti rūšiavimo algoritmus pradedama nuo paprasčiausių ir klasikinių situacijų, pereinama prie sudėtingesnių, tačiau ne visų galimų. Yra sukurta daug tokių algoritmų, tačiau visada yra svarbu mokėti pasirinkti tinkamiausią mums algoritmą.
Šio darbo tikslas – apžvelgti rūšiavimo algoritmus bei aprašyti populiariausius.
Algoritmo sąvoka atsirado labai seniai, daugiau kaip prieš tūkstantį metų. Pats žodis „algoritmas“ kilo iš IXa. arabų matematiko ir astronomo lotyniškais rašmenimis parašyto vardo Algorithmi.
Daugiausiai šią sąvoką naudojo matematikai, pažymint keturių pagrindinių aritmetinių (sudėties, atimties, daugybos, dalybos) veiksmų taisykles. Vėliau šis žodis buvo pakeistas „algoritmu“ ir juo pradėta vadinti įvairių skaičiavimų taisykles.
Dabartiniais laikais algoritmo sąvoka yra naudojama ne tik matematikoje, bet yra itin svarbi informatikoje. Nes informatika – tai mokslas apie informacijos perdavimą, saugojimą ir apdorojimą.
Algoritmai informatikoje apibrėžiami labai įvairiai.
Algoritmas – tai tikslūs ir aiškūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti, norint išspręsti uždavinį.
Algoritmas – tai aiški ir tiksli veiksmų schema.
Algoritmas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus.
Algoritmų yra daug ir jie labai įvairūs. Bet yra kelios kiekvienam algoritmui būdingos savybės:
a) algoritmas yra išskaidomas žingsniais (diskretumas);
b) algoritmas yra pateikiamas taip, kad jį suprastų vykdytojas (aiškumas);
c) algoritmo veiksmai visuomet turi baigtis (baigtinumas);
d) algoritmas turi tikti įvairiems pradiniams duomenims (universalumas);
e) algoritmas turi duoti kokį nors rezultatą (rezultatyvumas).
Algoritmas turi būti užrašytas...
Šį darbą sudaro 2329 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!