Formulės ir teorija - matematika

IV KOMPLEKSINIO KINTAMOJO F-JOS.
17.1. KOMPLEKSINIO SKAIČIŲ ALGEBRINĖ FORMA.
17.2. KOMPLEKSINIO SK. TRIGONOMETRINĖ FORMA IR VAIZDAVIMAS PLOKŠTUMOJE.
17.3. KOMPLEKSINIŲ SKAIČIŲ AIBĖ.
18. KOMPLEKSINIO KINTAMOJO FUNKCIJOS.
18.1. KOMPLEKSINIO KINTAMOJO FUNKCIJOS SĄVOKOS.
18.2. RIBA. TOLYDUMAS. DIFERENCIJUOJAMUMAS.
18.3. HARMONINĖS FUNKCIJOS.
19. PAGRINDINĖS ELEMENTARIOSIOS FUNKCIJOS .
19.1. LAIPSNINĖ FUNKCIJA.
19.2. RODIKLINĖ (EKSPONENTINĖ) FUNKCIJA.
19.3. TRIGONOMETRINĖS IR HIPERBOLINĖS FUNKCIJOS.
19.4. LOGORITMINĖ IR BENDROJI LAIPSNINĖ FUNKCIJOS.
19. 5. ATVIRKŠTINĖS TRIGONOMETRINĖS FUNKCIJOS.
20. KOMPLEKSINIO KINTAMOJO FUNKCIJOS INTEGRALAS.
20.1. KOMPLEKSINIO KINTAMOJO FUNKCIJOS KREIVINIS INTEGRALAS.
20.2. INTEGRALAS SU KINTAMAISIAIS VIRŠUTINIAIS RĖŽIAIS.
20.3. KOŠI INTEGRALINĖ FORMA.
21.EILUTĖS.
21.1 KOMPLEKSINIŲ SKAIČIŲ EILUTĖS.
21.2. FUNKCIJŲ EILUTĖS.
22. LORANO EILUTĖS.
22.1 LORANO EILUTĖS DALIS.
23. ANALIZINĖS FUNKCIJOS NULIAI IR YPATINGI TAŠKAI.
24. REZIDIUMAI IR JŲ TAIKYMAS.
24.1. PAGRINDINĖS REZIDIUMŲ TAISYKLĖS.
V. OPERACINIS SKAIČIAVIMAS.
25. LAPLASO TRANSFORMACIJA.
25.1. PIRMAVAIZDIS (ORIGINALAS) IR VAIZDAS.
25.2. SVARBIAUSIOS LAPLASO TRANSFORMACIJOS SAVYBĖS.
25.3. PIRMAVAIZDŽIŲ SĄSUKA. VAIZDŲ SANDAUGOS TEOREMA. DEONELIO FORMULĖ.
27. FURJE IR LAPLASO TRASFORMACIJŲ RYŠYS ATVIRKŠTINĖ LAPLASO TRANSFORMACIJA.
27.1. FURJE IR LAPLASO TRASFORMACIJŲ RYŠYS.
27.2. PAGRINDINĖ VAIZDŲ IR PIRMAVAIZDŽIŲ ATITIKTIES TEOREMA.
27.3. TAISYKLINGŲ RACIONALIŲJŲ TRUPMENŲ PIRMAVAIZDŽIAI.
28. LAPLASO TRANSFORMACIJŲ TAIKYMAS DIF. LYGT. SPRENDIMUI.
28.1. TIESINIŲ DIF. LYGČIŲ SU PASTOVIAIS KOEFICIENTAIS SPRENDIMAS.
28.2. DUAMELIO FORMULĖS TAIKYMAS SPRENDŽIANT TIESINĖS DIF. LYGT. SU NULINĖMIS PRADINĖMIS SĄLYGOMIS.
28.3. INTEGRALINIŲ SĄSUKOS TIPO LYGČIŲ SPRENDIMAS.
28.4. ELEKTROS GRANDINIŲ SKAIČIAVIMAS.
13. FURJE EILUTĖS IR FURJE INTEGRALAS.
13.1. ORTONORMUOTOS SISTEMOS IR APIBENDRINTOJI FURJE EILUTĖ.
Apibrėžimas: tiesinė erdvė L (aibė) vadinama begalinio matavimo jei joje visuomet gali rasti bet kokį norimą skaičių tiesiškai nepriklausomų elementų.
Apibrėžimas: tiesinė erdvė L vadinama euklidine jeigu joje apibrėžta skaliarinė sandauga (f,g): f,gL, (f,g)R atvaizuoja taip kad
1. (f,f)0,  fL; (f,f)=0 f=0.
2. (f,g)=(g,f),  f,gL.
3. (f,g)=(f,g)  f,gL, =R.
4. (f+g,h)=(f,h)+(g,h)  f,g,hL.
Apibrėžimas: Tiesinė erdvė vad normuota erdve, jeigu kiekvienam jos elementui xL gali būti ||x|| priskirtas skaičius taip kad:
1. ||x||0  xL, ||x||=0x=0;
2. ||x||=||*||x||,  xL,  R
3. ||x+y||||x||+||y||.
Pastebėsime, kad kiekvienoje euklidinėje erdvėje normą galime įvesti lygybės pagalba: ||x||=(x,x)
Apibrežimas: euklidinės erdvės L elementai f ir g vadinami ortogonaliais, kai skaliarinė jų sandauga lygi 0, fg(f,g)=0.
Apibrėžimas: euklidinės erdvės E elementų sistema 1,2…n ortonormuota jei šios sistemos elementai yra tarpusavyje ortogonalūs, o jų normos lygios 1.
13.2. FURJE...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!