Diskrečioji matematika. Teorija egzaminui

Algoritmai tai fiktyvios procedūros padedančios vienareikšmiškai gauti rezultatus. Pagrindinai algoritmai taikymi matematikoje negalimų uždavinių sprendimui.
Technikoje algoritmai – tai galimybė uždavinį spręsti programiškai.
1.Aalgoritmas naudojamas su pradiniais duomenimis ir algoritmas duoda rezultatus. Pasirodo ir tarpiniai rezultatai. Taigi riekia nurodyti ir duomenų reikalavimus. Duomenys gali būti ir vaizdiniai. Todėl algoritmų teorijoje nenaudojamas žodinis duomenų apibrėžimas. Fiksuojami baigtiniai pradinių objektų rinkiniai ir baigtinis kitų objektų sudarymo būdų ir elementariųjų objektų rinkinys. Elementariųjų objektų rinkinys sudaro baigtinį pradinių simbolių alfabetą.Tipinis kitų objektų sudarymo būdas – indukcija.
Baigtinio alfabeto baigtinio ilgio žodžiai – tipiškiausias algoritminių duomenų pavyzdys.
2.Duomenys talpinami atminyje. Ji paprastai laikoma vienalyte ir diskretine, viena ląatelė atsimena vieną duomenų simbolį. Teoriškai atmintis gali būti begalinė.
3.Algoritmas susideda iš elementarių žingsnių arba veiksmų, skirtingų žingsnių arba veiksmų aibė yra begalinė. Tipinis pavyzdys – kompiuterio komandų sistema.
4.Algoritmų žingsnių seka determinuota: po kiekvieno žingsnio nurodomas kitas, kurį reikia atlikti, arba sustojama.
5.Iš algoritmų reikalaujama rezultatyvumo:t.y. kad po baigtinio žingsnių skaičiaus būtų sustojama ir rodomas rezultatas.
6.Reikia skirti:
- Algoritmo aprašą (instrukcijos/programa)
- alg. realizacijos mechanizmą (kompiuterį)
- algoritmo vykdymo procesą – veiksmų seką, gaunamą pritaikant algoritmą konkretiems duomenims.
Algoritmų modeliai
Taikomas metodas:
1.Parenkamas baigtinis pradinių objektų rinkinys, tie objektai laikomi elementariais
2.Parenkamas baigtinis naujų objektų sudarymo būdų rinkinys
Algoritminiai modeliai turi būti universalūs, t.y., tikti visų algoritmų aprašymui. Todėl gali kilti klausimas: ar konktečių preimonių parinkimas nesumažins formalizavimo bendrumo?
1.Įrodoma, kad vieną modelį galima pakeisti kitu, t.y., kad bet kuris algoritmas, aprašytas vieno modelio priemonėmis, gali būti aprašytas ir kito modelio priemonėmis;
2.Algoritmų teorijoje pasinaudojant modelio pakeičiamumu pavyko sukurti invariantišką modelių atžvilgiu sąvokų sistemą, įgalinančią aptarti algoritmų savybes nepriklausomai nuo formalizacijos. Ta savokų sistema pagrįsta apskaičiuojamų funkcijų sąvoka.
Yra trys pagrindiniai universalių algoritmų modelių tipai:
1.Tipas susieja algoritmo sąvoką su tradicinėmis matematikos sąvokomis – apskaičiavimais ir skaitmeninėmis funkcijomis; geriausiai išvystytas ir ištirtas šitokių modelių tipas – rekursyviosios funkcijos – istoriškai pirmoji algoritmo sąvokos formalizacija;
2.Tipas remiasi algoritmo vaizdavimu determinuotu įtaisu, gebančiu atlikti labai primytivias operacijas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!