Romantizmas (XVIII a. pab. – XIX a. I pusės)

Romantizmas ir romantikai. ROMANTIZMAS (tautinio atgimimo epocha) – literatūros ir meno srovė, susiformavusi Europoje XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pirmojoje pusėje, veikiant prancūzų revoliucijos idealams.
1. Aukštinamas žmogaus pilnatvės siekimas, gamtos kultas, jausmai, fantazija.
2. Naudojami liaudies, istorijos ir egzotiški motyvai.
3. Skelbiamos patriotizmo ir nepriklausomybės idėjos.
4. Kūryboje – naujas herojus – vienišas kovotojas su pasauliu.
5. Tikrovė perkūrinėjama, noras pertvarkyti gyvenimą, daug fantastikos, sąlygiškų (= neatitinkančių tikrovės) situacijų, simbolių (= primenančių gyvenimo reiškinius), grotesko (= kai žmogus arba jo gyvenimas piešiamas sutirštintomis komiškomis spalvomis, jame pinasi gyvenimo tikrovė su fantastika, tragiški elementai su komiškais), daug romantikos (= idealizuojama tikrovė, svajojama ir įsivaizduojama jausmingai).
6. Idealo ir tikrovės konfliktas, romantinė meilė.
7. Gamta idealizuota, emocinga; gamtoje žmogus išgyvena.
Žymiausi kūrėjai – A. Mickevičius (1798-1855) ir jo epinė poema „Ponas Tadas“, taip pat „Krymo sonetai“, „Vėlinės“; Maironis (1863-1932) ir jo eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, poema „Jaunoji Lietuva“.
ROMANTIZMO ATSIRADIMO APLINKYBĖS IR PRIELAIDOS
Noras keistis: siekimas originalumo gyvenime ir literatūroje, poeto laisvė, kūrybos naujovių paieškos;
Svarb. įvykiai – Napoleono žygis per Europą ir prancūzų revoliucija (1789-1794), sugriovusi feodalinę sistemą, panaikinusi luomines privilegijas, tačiau neatitikusi svajoto idealo, neišpildžiusi asmens išlaisvinimo, harmoningo ir laimingo gyvenimo. Todėl stiprėjo nerimo, nusivylimo, pesimizmo nuotaikos, kurios išjudino pavergtas tautas, skatino nacionalinės savimonės formąvimasi.TIKROVĖ IR IDEALYBĖ
Romantikams realus pasaulis atrodė chaotiškas, prieštaringas, nepastovus, neteisingas. Juos viliojo anapus pasaulio, neprieinamas patyrimui būtis, paslaptis, protiškai nepaaiškinami dalykai, troško nekasdieniškumo, vengė realybės, kuri varžo, į kasdienį gyvenimą žiūri iš idealo aukštybių.
švada. DVIEJŲ PASAULIŲ – REALAUS – (riboto) IR begalinio, idealaus, SVAJOJAMO (ĮSIVAIZDUOJAMO) – PRIEŠPRIEŠA.
VAIZDUOTĖ
Tikrasis, amžinas pasaulis pažįstamas intuicija, sapnu, vaizduote. Svajonė įgyvendinama mene ir sukuriamas grožio pasaulis, kuriame vyraus meilė ir harmonija, nebus tikrovės prieštaravimų.
Išvada. ATSISAKOMA TIKROVĖS VAIZDAVIMO.
VIDINIS PASAULIS
Kūrybinga asmenybė gali aprėpti visatą, pažinti ir vaizduoti subjektyvų pasaulį, išreikšti nepakartojamą sielos gyvenimą. Svarbiausia dvasinės vertybės – religinis jausmas ir meilė. Tik tada galima patirti būties tikrumą, susijungti su pasauliu ir su Dievu.
išvada....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!