Vienatvės tema XX a. pirmosios pusės prozoje (F. Kafka, V. Mykolaitis - Putinas, A. Kamiu)

Vienatvės tema XX a. pirmosios pusės prozoje

(F. Kafka, V. Mykolaitis- Putinas, A. Kamiu)

Kaip teigiama lietuvių kalbos žodyne, vienatvė tai buvimas vienam, atsiskyrimas. Vienas iškiliausių žmonių XX a. istorijoje, gimęs pirmojoje šio amžiaus pusėje, Popiežius šventasis Jonas Paulius Antrasis lankydamasis Europos Parlamente, tarė: „Viena labiausiai paplitusių ligų yra vienatvė – „žmonės nebeturi ryšių“. Šia liga sergančią visuomenę regėjo ir XX amžiaus pirmosios pusės prozininkai Francas Kafka novelėje „Metamorfozė“ ir Vincas Mykolaitis- Putinas romane „Altorių šešėly“.

Francas Kafka tai žydų kilmės vokiškai rašęs prozininkas, kuris 1915 išleido novelę „Metamorfozė“. Šiame kūrinyje vienatvės tema akivaizdi. Be to, ji nulemta paties autoriaus gyvenimo aplinkybių. Franco Kafkos tėvas buvo itin valdingas ir priešinosi sūnaus norui tapti menininku. Siekdamas jam įtikti, Francas baigė teisės studijas, dirbo keliose draudimo įstaigose. tai, kad nebuvo patenkintas profesine veikla, žadino vienatvės jausmą. Vienatvės jausmo persmelktas ir pagrindinio novelės „Metamorfozė“ veikėjo Gregoro Zamzos gyvenimas. Viena iš vienatvės priežasčių nepasitenkinimas darbu. Zamza dirbo komivojažieriumi, tai yra keliaujančiu prekybininku, pareigas atliko stropiai ir atsakingai. Tačiau atsikėlęs vieną rytą suprato, kad darbe visąlaik buvo vienišas, nes vienas keliaudavo su medžiagų pavyzdžiais, nelikdavo laiko megzti ryšius su kitais žmonėmis.

Kita Gregoro vienatvės priežastis yra nepasitenkinimas virsmu.

Tą patį rytą, kai Gregoras suprato, kad yra nepatenkintas savo darbu, pastebėjo, kad jo kūnas pasikeitė: nugara tapo kieta kaip šarvas, pilvas padalintas lanku ir nusėtas daugybe plonų kojų - vyras pasijuto virtęs vabalu. Dėl pasikeitusio kūno Gregoras buvo priverstas leisti dienas vienas kambaryje. Tačiau nepasidavė ir ieškojo, kas jį išgelbėtų nuo vienišumo. Ieškojo ryšio. Kad nesijaustų visiškai vienišas, įdėmiai klausydavosi, ką sako į jo kambarį įėjusi sesuo, norėjo jai padėkoti už rūpestingumą, o kartais net ir klausydavosi, apie ką kalba namiškiai, pro duris. Gregoro situaciją galima palyginti su paties Franco Kafkos, kuris sunkiai mezgė ryšius su kitais žmonėmis, nes gimė žydų šeimoje, bet jo artimieji judaizmą išpažino tik formaliai ir Kafka jautėsi nutolęs nuo žydų bendruomenės. Jis mokėjo čekiškai, bet tuo metų Prahoje buvo daugiausia vokiečių, su kuriais negalėjo bendrauti dėl žydiškos kilmės. Be ryšio paieškų, vienatvę įveikti trokštantis Gregoras renkasi gintis. Kai sesuo Grėtė nusprendė, kad iš jo kambario reikia išnešti visus baldus, Gregorą tai išgąsdino, nes jam baldai teikė saugumo, siejosi su gyvenimu iki virsmo. Jis jau buvo apleistas visų ir nenorėjo būti atskirtas nuo prisiminimų, kurie leido jam jaustis žmogumi ir visuomenės dalimi, o ne būti nuo jos atskirtam galutinai. Todėl jis ginasi (išropoja iš po kanapos). Tačiau nei gynyba, nei ryšio paieškos Gregorui nepadėjo, jis liko vienišas, visų apleistas savo kambaryje. Į kurį nebeužeidavo net Grėtė. Nesugebėjęs įveikti vienatvės Zamza pasiduoda: nustoja maitintis ir nugaišta.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!