Antanas Baranauskas (Romantizmas, XIX a.) Kūrybos temos Meilė tėvynei Asmuo ir gamta Tauta ir gamta Skriauda Žmogus ir visuomenės netobulumas Asmens ir gamtos ryšys Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis” Lietuvių romantizmo atstovas poetas Antanas Baranaskas poemoje „Anykščių Šilelyje“ subtiliai ir jausmingai atskleidžia gamtos ir asmens paralelę. Gamtos aprašymuose ryški romantinė tradicija, „Anykščių šilelio“ gamtos vaizdas subjektyvus : gamta ne stebima, tačiau išgyvenama, nebesijaučia ribų tarp išorinio ir vidinio pasaulio. Buvusio miško grožis atkuriamas pasitelkus visus jutiminius pojūčius, tie pojūčiai susiejami su subjekto išgyvenimais ir apmastymais, nukeliančiais į pagonišką miško praeitį. Lietuviams šilelis tada buvo kaip šventa vieta, kurioje jie galėdavo pabūti su savimi, gėrėtis miško grožiu, kuris žadino kūrybines idėjas: „ Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas.“ Poetizuodamas „Anykščių šilelio“ grožį poetas išaukštino ne tik mišką, bet ir lietuvį, sugebantį taip giliai jausti ir nusakyti gamtos vaizdus. Antano Baranausko aprašytas „Anykščių šilelis“ yra personifikuojamas, gyvas jaučiantis ir išgyvenantis lietuvio dramatizmą, jis prabyla kaip asmuo – kalba, meldžiasi, liūdi ir laukia, o taip pat guodžia lietuvį bei suteikia sielos ramybę: „Dažnai miške lietuvis ko verkia, nežino/ Ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia“. Miškas lietuvį praturtina ne tik dvasiškai, bet ir suteikia jam visų sunkiam, pavyzdžiui, baudžiavos periode, reikalingų žaliavų pragyventi: „Iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo/ Ir nei šakelės dykai nepražuvo.“ Gamtos ir asmens tema taip pat yra artima ir pačiam Antanui Baranauskui. Poetas nuo pat mažens buvo „suaugęs“ su pasakiška gimtųjų Anykščių gamta, jis mokėjo ją stebėti, mėgdavo ją aprašinėti. Gamta buvo jo pagrindinis kūrybos šaltinis bei sielos atrama. Taigi gamta „Anykščių šilelyje“ nėra lietuvių tautos gyvenimo fonas, jis yra svarbi jo gyvenimo dalis. Kontekstai Lietuvių literatūrai "Anykščių šilelis" - pirmoji romantinė poema, kurioje girios, medžio įvaizdžiai išaugo į romantinį laisvo gyvenimo simbolį. Tai pirmosios lietuvių poezijoje užuominos apie kaimo žmogaus dvasinį turtingumą, apie jo kūrybines galias, dvasines vertybes. A.Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir žmogaus dvasinio turtingumo ryšius. Anykščių šilelio dramatiška istorija, siekia pagonybės laikų šventąsias girias, ir baigiama carinių pareigūnų savivalės aktu. Iš A. Baranausko dienoraščių matyti, kaip jis nuo pat vaikystės mėgo gamtą. Jo dienoraštyje aprašoma kiekvieno mėnesio gamta. Baranausko suaugimas su savo gimtuoju kraštu, liaudies bei jos dvasinės kultūros meilė turtino poetinį talentą ir Baranauską įgalino sukurti labai idėjiškus ir meniškus kūrinius. Citatos „Ai būdavo būdavo iš mūsų šilelio/ Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!/ Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias, / Lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias.“ „Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs,/ Aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs/ Ir sušukęs: „Broliukai, ginkitės nuo bado!?/ Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado“ „Nešęs velnias akmenį didumo kaip gryčios,? Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios
Šį darbą sudaro 1154 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!