XX a. II pusės - XXI a. pradžios poezija ir drama

Pokaris – trėmimai į Sibirą, rezistencinis karas, geležinė uždanga, naikinama žemdirbiška kultūra, kolektyvizacija.
Stagnacija – cenzūra, Ezopo kalba, ateizmas, ekonomikos nuosmukis, kultūrinis atšilimas, komunistų partijos šlovinimas, saugumo kišimasis į privatų gyvenimą.
Sąjūdis – išryškėjo tautos vedliai, archajišoks kultūros, kultūros istorija, miesto erdvių tematika.
2. Kokie šio laikotarpio poetai , gyveno Lietuvoje? J. Vaičiūnaitė, J. Marcinkevičius, M. Martinaitis, S. Geda.
4. Kurie poetai aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje? J. Marcinkevičius, M. Martinaitis.
5. Užpildykite lentelę 10 RYŠKIAUSIŲ NAUJOVIŲ LITERATŪROJE
Naujovė
Ką tai reiškia?
Autorius
Kūrinio pavyzdys
Aplinkos estetizavimas
Gyvenamosios vietos idealizavimas
J. Vaičiūnaitė
Sekmadienis
Verlibras
Laisvosios eilės
J. Vaičiūnaitė
Miesto vartai
Daugiaklodis eilėraštis
Jame susipina lyrinio subjekto požiūris, kasdieninio gyvenimo detalės, mitines pasaulėvaizdis.
S. Geda
Lietuvos atsiradimas
Archetipas
Gilioji žmogaus atmintis, žemdirbiška pasaulėjauta
M. Martinaitis
Kukučio baladės
Paradoksas
Vienas kitam priešingi teiginiai
M. Maritinaitis
Kukučio baladės
Baladė
Trumpas eiliuotas, istorinis arba legendinio turinio, kuriame susilieja, epika, lyrika, drama susipina tikrovė ir fantastika.
M. Martinaitis
Kukučio baladės
Alegorija
Abstrakčios sąvokos reiškimas konkrečiu vaizdu; netiesioginės, paslėptos reikšmės vaizdas, pasakojimas. (ąžuoliukas, Nemunas)
J. Marcinkevičius
Mažvydas
Ezopo kalba
Pasakėčios, kalba perkeltine prasme, ne tiesiogiai.
M. Martinaitis
Kukučio baladės
Trilogija
Trijų dalių ciklas, kurių kiekvienas gali būti traktuojamas kaip savarankiškas ir kuriuos į vieną visumą jungia idėja, siužetas ir tie patys veikėjai.
J. Marcinkevičius
Mažvydas
Poetinė drama
Tai draminio veiksmo veikalas, jungiantis poetinės kalbos stilistiką su teatrine forma, neretai skiriamas tik skaitymui.
J. Marcinkevičius
Mažvydas
6. Užpildykite lentelę 15 RYŠKIAUSIŲ KŪRYBOS TEMŲ
Temos
Autoriai
Kūrinio pavadinimai
Ryškiausios detalės
Pagrindinė mintis
Vilniaus
1. J. Vaičiūnaitė
2. Č. Milošas
3. J. Marcinkevičius
1. Vilnius. Miesto vartai
2. Niekad tavęs, mieste
3.
1. Miesto vartai, varpas, stogai, grindinys, herbas, miestas stebimas iš aukštai, vaizdas leidžiasi link grindinio, lyriniam subjektui svarbi miesto istorija
2. Jautė meilę, bet ir pyktį dėl jo provincialumo. Ilgisi Vilniaus, dialogas su miestu, išvyko, nes nesuprato Vilniaus svarbos, tačiau turi vilties grįžti, ,,išauš diena” – Maironis. Aplinkos detalės padeda atskleisti jausmus.
3.
1. Miestas – istorijos liudytojas.
2. Visada reikia ieškoti prasmės.
Miestas ir gamta
J. Vaičiūnaitė
Saulėgrąža
Eilėraščio erdvės detalės priklauso istorijai (didingos) ir dabarčiai (nuolaužos). Trys laiko sluoksniai: praeitis, netolima praeitis ir ateitis. Saulėgrąža – archajiška gėlė, lyg saulė, minimi ir kiti gamtos elementai: vėjas, kuris reiškia amžinumą, galingumą, lyginamas su muzikantu.
Gamta – amžina ir nepavaldi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!