Mitas moderniojoje XX a. pradžios poezijoje: Ezra Pound „Canto I“ analizė

Dažnas teiginys, kad mitas atgimė XX a. pradžioje. V. Woolf yra sakiusi, jog esminis lūžis žmogaus mąstyme įvyko maždaug 1910 gruodį. Tada Londone atidaryta pirmoji postimpresionizmo paroda, iš kurios visuomenė susidarė vaizdą apie tendencijas, besireiškusias Prancūzijoje jau nuo XIX a. pabaigos. Be to, tais metais mirė Anglijos karalius Edvardas VII, kurio trumpas valdymas (1901 – 1910) žymėjo perėjimą nuo itin tradicinio Viktorijos modelio prie modernaus politinio ir socialinio būvio. Savaime suprantama, rašytoja kalbėjo ir apie socialinius bei mokslinius pokyčius, sukėlusius nemaža nerimo ir diskusijų – automobilių padaugėjimą, Darvino teorijos įsigalėjimą, Einšteino atradimus1. XX a. pradžioje, vykstant intensyviems mokslo bei technikos atradimams, plečiantis miestams ir recipuojant prancūzų modernizmo bei simbolizmo idėjas, pasaulis buvo pradėtas suvokti kaip nestabilus, nuolat kintantis tikrovės objektas, kasdienybė – kaip agresyvi jėga, miestas – mirusi, tapatybę praradusi vieta, o žmogus – pasimetusi ir savęs nesuprantanti būtybė. Epochos mentalitetui įtaką darė ir S. Freudo bei K. G. Jungo idėjos, mitą pasitelkusios kaip pasichoanalizės įrankį.
Eksperimentinė modernizmo poetika pasižymi fragmentiškumu, intelektualumu ir eliptiškumu, todėl ją kartais sunku suprasti. Tačiau taip, pasak P. Nicholls, ji reaguoja į būties modernybėje tempą ir netolydymą. Modernaus žmogaus patirtis neišvengiamai susijusi su miesto patirtimi, o ji iškreipta, chaotiška, vaizdai užkloja vienas kitą besikeisdami neįsivaizduojamu greičiu2. Todėl modernizmo tekstai kelia savotišką naujumo, šviežumo įspūdį – į kasdienius dalykus bandoma pažiūrėti iš kitos perspektyvos. Atsisakoma mimezės, tuo pasipriešinant vyravusioms realizmo tendencijoms, tačiau nepasitraukiama į nuošalę, palikus meną kaip savaiminę vertybę ir nutraukus bet kokius ryšius su gyvenimu, kaip darė estetai3. Modernistinio teksto santykis su realybe niekada nebūna tiesioginis – ji perkuriama pagal kalbos ir meno dėsnius. Ypatingą vaidmenį užėmė kalba, kuri suvokiama nebe kaip tikslus minčių ir idėjų mediumas, o kaip savarankiška tekstą kurianti ir savo dėsnius jam primetanti materija. Modernizmo literatūrai apibūdinti tinkama atrodo dėst. I. Melnikovos per Vakarų Europos literatūros paskaitas pateikta stiklo metafora: visiškai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!