A. Vaičiulaičio romano „Valentina“ VII-o skyriaus pradžios analizė

 A. Vaičiulaičio romano „Valentina“ VII-o skyriaus pradžios analizė A.Vaičiulaičio romanas „Valentina“ – tai pasakojimas apie pagrindinio veikėjo Antano vidinę būseną, įsimylėjus turtingų tėvų dukrą Valentiną. Pasak A. Zalatoriaus, „tai bene vienintelis atvejis, kai Vaičiulaitis leido sau plačiai išsikalbėti, atsiverti, įsisiūbuoti emocijai ir vaizduotei, atsidėti įdomiems būties prasmės ir kitų metafizinių problemų apmąstymams“. Tai vienos iš priežasčių, kodėl „Valentina“ užima ypatingą vietą šio autoriaus kūryboje. VII-as šio romano skyrius – taip pat gana vertingas viso teksto atžvilgiu. Jo pradžia byloja apie pagrindinių veikėjų – Antano ir Valentinos santykių fatališkumą, o ši ištrauka tiesiog kupina tai įrodančių ženklų. Šią ištrauką nesunku suskirstyti į tris segmentus dėl to, kad juose aiškiai kinta nuotaika bei įtampa. Pirmojo skyriaus užuomazga – pirmasis segmentas bei sakinys. Laukinė obelis, „kresna ir šlamanti tamsžaliais lapais“ , - tai paralelė pasaulio medžiui. Kitaip tariant, obelis vaizduoja pasaulį, o Antanas su Valentina – tipinę vyro ir moters vietą pasaulio medžio paunksmėje. Taip pat puikiai žinoma, kad obelis – vaisingumo simbolis. Lietuvių mitologijoje obelis buvo gretinama su mergele, būsimąja gimdytoja, motina. Norėdami rasti gilesnę prasmę, turėtumėme keliauti į tolimesnius segmentus. Antras segmentas tarsi paaiškina obels , kaip medžio, pavartojimo prasmę šioje ištraukoje. Taigi Antanas stovi su Valentina, kaip ir dera po pasaulio medžio simboliu. Tačiau įdomus faktas tas, kad jie sustoja būtent prie obels, nes Valentina ten pasijunta saugi, „nebepaklysianti“ ir „nebeišsigąsianti kiškio“. Tai paaiškinama minėta mitologine obels reikšme. Tačiau šiame segmente galima teigti ir tai, kad obels pateikimas šioje ištraukoje turi ir biblinę reikšmę – Valentina nuo obels laužia ūgį, kaip Ieva nuo uždraustojo medžio obuolį. Vienas skirtumas, kad Uždraustojo vaisiaus pavyzdžiu tai buvo vizuali apgaulė, nes vaisius atrodė gražus, prinokęs, o buvo užnuodytas, na o Valentina tą ūgį vadina „vilku“, kitaip tariant, nesveiku, nevaisingu. Čia atsiskleidžia fatališkumo ženklai. Tai tarsi pranašauja, kad Valentinos ir Antano meilė neįmanoma, tiesiogiai – nevaisinga, tai gamtos ženklas, reiškiantis nedermę. Taip pat pastebimas atstumo įvaizdis: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!