A. Vaičiulaičio romano “Valentina” XV-o skyriaus interpretacija

 A. Vaičiulaičio romano “Valentina” XV-o skyriaus interpretacija Antanas Vaičiulaitis – poetas bei prozininkas, kūręs XX a. Tekste vaizduojami išgyvenimai bei per gamtos detales atskleidžiami įspūdžiai įrodo, jog „Valentina“ – labai artimas impresionizmui romanas. Tai vienas žymiausių A.Vaičiulaičio kūrinių. Jame pasakojimą apie pagrindinio veikėjo Antano vidinę būseną bei išgyvenimus, įsimylėjus turtingų tėvų dukrą Valentiną. Pasak A. Zalatoriaus, „Tai bene vienintelis atvejis, kai Vaičiulaitis leido sau plačiai išsikalbėti, atsiverti, įsisiūbuoti emocijai ir vaizduotei, atsidėti įdomiems būties prasmės ir kitų metafizinių problemų apmąstymams.“ Būtent dėl A. Zalatoriaus minėtų priežasčių romanas „Valentina“ užima ypatingą vietą autoriaus kūryboje. XV-tas – paskutinis – kūrinio skyrius taip pat labai svarbus ir turtingas savo prasmėmis. Šis tekstas – Antano išgyvenimų atomazga, kuomet vidinė įtampa pasiekia kulminacinį tašką. Ištraukoje vaizduojama, kaip Antanas visiems laikams netenka Valentinos. Nors šios ištraukos laikas labai trumpas, tačiau erdvė - labai aiškiai ir dažnai kintanti, tad tekstą nesudėtinga skirstyti į tris segmentus: ramios laiptų erdvės, kur Antanas tik stebėtojas, bažnyčios erdvės, kur jis tampa aktyviu dalyviu bei Antano vidinė erdvė, kupina skausmo, netekties, baimės. Visi šie segmentai rodo pagrindinio veikėjo sumišimą, pasimetimą bei neapsisprendimą, Antano dvilypumą. Pirmame segmente Antanas tarsi įspėjamas, kad įvyko kažkas žiauraus, tragiško. Jis sėdi ant bažnyčios laiptų, kuomet laiptai – tarpininkas tarp dviejų erdvių – bažnyčios ir už jos likusio pasaulio. Tai tarsi dviguba – jo ir Valentinos erdvė, parodanti, jog Antanas neapsisprendęs ir sumišęs: nežinąs į kurią žengti. Vaizduojamomis gamtos detalėmis tai dar labiau išryškinama: „Rytuose tvenkės raudonos pašvaistės“. Raudonos pašvaistės – pralieto kraujo, įvykusios nelaimės pranašai, simboliai, tarsi įspėjantys, jog Valentinos erdvėje Antano laukia bloga naujiena. Paukščių balsai gretinami su bažnyčios muzika: „Paukščiai budo, giedojo. Jie audė giesmes viršum ežero, girių, šio iškilnaus bokšto,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!