Romantizmas lietuvių literatūroje

meno kryptis, kuriai yra būdingas maištas prieš tikrovę bei individo ir tautos savitumas.
Lietuvos istoriją, pabrėždamas praeities ir dabarties vaizdinius kontrasto būdu, o J.
vienišumo ir skausmo fragmentus.
1835 metais (tepraėjus ketveriems metams po 1831 metų sukilimo) Anykčšiuose, kurių
apylinkės yra aprašomos poemoje, augo šviesioje ir gausioje valstiečių šeimoje. Tačiau
dėl baudžiavos, kurią siekė panaikinti 1831 - ųjų metų sukilimo keletas vadų, A.
Baranauskas, augęs valstiečių šeimoje, neturėjo galimybės siekti mokslo aukštumų.
Pasimokęs Anykščių pradinėje valstybinėje mokykloje, neturėjęs galimybės mokytis
aukštojo lavinimo įstaigose, tęsė mokslus Rumšiškių raštininkų mokykloje. Jau būdamas
moksleivis, poetas jautė didelį norą mokytis ir kurti, tačiau mokymo įstaigoje nei kalbų, nei
literatūros mokoma nebuvo. A. Baranauskas kūrė savarankiškai ir pirmąsias eiles rašė
lenkų kalba, tačiau susipažinęs su Karolina Praniauskaitė buvo inspiruotas kurti gimtąja
ietuvių kalba. Žemaičių poetė, vėliau tapusi autoriaus mūza, paskatino jį kurti, dėl šios
priežasties romantikas A. Baranauskas, žavėjęsis gamtos grožiu, parašė
pirmąją ,,Anykščių šilelio” dalį. Poemą sudaro dvi dalys, kurias jungia miško tema. Pirmoje
lyrinėje ,,Anykščių šilelio” dalyje yra ypač akcentuojamas romantikams svarbus bruožas -
praeities idealizavimas ir sugretinimas su dabartimi. Poema pradedama žodžiais: ,,Kalnai
kelmuoti, pakalnės nuplikę!” Sąvoka ,,kelmuoti” pabrėžiamas nukirstų medžių vaizdas,
kuriuo akcentuojamas nykumas ir koreliacija su Lietuvos istorine praeitimi. Nuo 1795
metų prasidėjęs carinės okupacijos laikotarpis padarė didelę įtaką ne tik Lietuvos
kultūriniam paveldui, taip pat ir kraštovaizdžiui. Nors ir buvo draudžiama kirsti medžius ar
net vaikščioti miške nešinam kirviu, tačiau dėl materialinės naudos rusai, vėliau ir lietuviai
iškirtę didelius plotus miškų. Šis vaizdas yra sugretinamas su poemoje aprašomu
prisiminimu: ,,Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria.” Kuriama paralele akcentuojamas
anksčiau gyvavęs kraštovaizdis. Žodžiais ,,net akį veria” pabrėžiama ne tik pakili nuotaika,
taip pat ir miško grožis, gyvumas. Poemoje taip pat akcentuojamas biblinis kontekstas.
Palyginimu ,,Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?” yra pabrėžiamas miško tyrumas,
estetika, netgi gamtos dvasinė reikšmė žmogui.
Įvardijamas ,,rojus”, kuriuo akcentuojama tikėjimo reikšmė ne tik lietuvių kultūrai, autoriui,
kuris buvo kunigas, vėliau vyskupas, taip pat ir žemiškosios aplinkos sugretinimas su
dieviškąja. Taigi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!