Reumatoidinis artritas

Įvadas Ergoterapija – gydymo metodas, kuriame naudojamas pratimų kompleksas su smulkia motorika, vystyti pacientų funkcinių galimybių palaikymui ar kompensavimui, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Darbo tikslas Darbo tikslas – įvertinti ergoterapijos reikšmę, sergančiųjų reumatoidiniu artritu, reabilitacijos procese. Uždaviniai 1. Pateikti reumatoidinio artrito sąmpratą literatūrinėje įžvalgoje. 2. Išanalizuoti ergoterapijos reikšmę, pacientams sergantiems reumatoidiniu artritu. 3. Įvertinti pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu funkcinę būklę, nustatyti savarankiškumo laipsnį, sudaryti individualias programas. 4. Pateikti rekomendacijas pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu. Aktualumas (Juocevičius A., 1998, 28) Reumatoidiniu artritu serga apie 1% gyventojų, moterys kelis kartus dažniau negu vyrai. Liga gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai serga 35-45 metų žmonės. Apie du trečdalius žmonių yra dirbę arba tebedirba ne rankų darbą; tie kurie dirbo rankų darbą, greičiausiai buvo priversti pakeisti darbą arba išviso nutraukti darbinę veiklą. Iš darbingo amžiaus ligonių dirba tik 41%. Invalidų dėl reumatoidinio artrito yra net 55%. Nedarbingumo lapelio trukmė sergantiems reumatoidiniu artritu apie 30 dienų per metus, o vidutinė nedarbingumo lapelio trukmė visiems ligoniams, kurie nors kartą per metus jį turėjo, - 10,6 dienos. Statistiniai skaičiavimai rodo, jog sergančiųjų reumatoidiniu artritu darbingumas išsaugomas lengviau, kai ligonis yra jaunesnio amžiaus ir aukštesnio išsilavinimo, o jo ligos trukmė trumpesnė. Darbingumui išsaugoti reikšmės neturi ligos aktyvumas, tačiau ypač svarbūs funkcinio neįgalumo rodiklis bei plaštakos jėga. Gyvenimo kokybė labai aiškiai priklauso nuo darbingumo išsaugojimo. Dirbančių ligonių gyvenimo kokybė fizinės sveikatos atžvilgiu ir emocinės būklės prasme yra kur kas geresnė. Be nuolatinio palydovo skausmo, ligonius labiausiai vargina silpnumas ir nuovargis. Juo skundžiasi net 83% sergančiųjų, apie kelias dešimtis procentų ligonių skundžiasi skausmu burnoje, dusuliu, poodiniais mazgeliais. Įprasta neįgalumo rodiklį apibrėžti keturiomis kategorijomis – nuo lengviausios iki sunkiausios: reumatoidiniu artritu sergantys daugeliu atveju priklauso antrajai kategorijai, t.y. sugeba, nors sunkokai, atlikti buitinius kasdieninius veiksmus; deja, neįgalumo laipsnis didėja kartu su ligos stažu: jei iš pradžių ligoniams sunku apsirengti ir užsisegti, tai vėliau sunku net pavalgyti; per dešimt metų neįgalumas išauga maždaug dvigubai. Išlaikyti gerą funkcinį lygį ypač svarbu tiems, kurie gyvena vieni, o tokių tarp sergančių reumatoidiniu artritu yra net 23%. Tyrimo metodika Pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu buvo tiriami Vilniuje “ Baldžio šilas “ sanatorijoje. Buvo taikomas anketavimas, raumenų testavimas, sąnarių amplitudės matavimas, kasdieninės veiklos anketa, įvertintas Barthel indeksas. Šiais testais, anketomis bei pokalbiu buvo tiriama pacientų būklė. Taip buvo išaiškintos problemos, su kuriomis susiduria sergantys reumatoidiniu artritu. Pacientų apklausos duomenys Pacientų apklausos metu gauti šie duomenys: nusiskundimai, ligos lygis, eigos ypatumai, namų aplinka, socialinė padėtis. Objektyvūs testai Šiems pacientams buvo taikomi šie testai: Barthel, raumenų jėgos, sąnarių paslankumo. Raumenų jėgos testavimas atliekamas rankomis. Jis vertinamas nuo 0 iki 5 balų. 0 balų raumenų susitraukimo nėra; 1 balas – galimi judesiai horizontalioje plokštumoje pašalinus trinties jėga ( galūnes pakabinus ); 2 balai – galimi judesiai horizontalioje plokštumoje nugalint slystamosios trinties jėga; 3 balai – galimi judesiai vertikalioje plokštumoje nugalint galūnės distalinio segmento svorio jėgą; 4 – gali įveikti papildomą pasipriešinimą; 5 balai – raumuo gali nugalėti stiprų pasipriešinimą. Sąnarių paslankumo motorikos tyrimas atliekamas goniometru. Barthel testas rodo savarankiškumo lygį. Šiuo testu vertinamos tokios funkcijos: 1. Valgymas; 2. Persikėlimas iš invalido vežimėlio ir atgal; 3. Asmens higiena; 4. Naudojimasis tualetu; 5. Naudojimasis dušu; 6. Naudojimasis vonia; 7. Vaikščiojimas lygiu paviršium ar judėjimas invalido vežimėliu; 8. Lipimas laiptais; 9. Apsirengimas; 10. Tuštinimosi šlapinimosi kontrolė; Testas vertinamas balais: nuo 0 iki 20 – visiškai priklausomas, nuo 21 iki 60 – beveik visiškai priklausomas, nuo 61 iki 90 – vidutiniškai priklausomas, nuo91 iki 99 – beveik savarankiškas, 100 – visiškai savarankiškas. Sergantiems reumatoidiniu artritu svarbu: slopinti uždegiminius procesus, atstatyti imuninės sistemos veiklą, slopinti skausmą, skatinti šlapimo išskyrimą, tonizuoti nervų sistemos veiklą, stebėti virškinimo sistemą, bei jos sutrikimus. Ergoterapijos programa Sudaroma nustačius biosocialinių funkcijų vertinimą: savarankiškumą kasdieninėje veikloje, mobilumą, psichosocialinį aktyvumą, profesinį ir ekonominį savarankiškumą. Ergoterapijos planas sudaromas atsižvelgiant į ligos diagnozę: problemas, jų priežastis, trumpalaikius tikslus (gydymosi stacionare metu), ilgalaikius tikslus (tolesniam savarankiškam gyvenimui) Ι Reumatoidinio artrito etiologija, patogenezė, gydymas. Negalios laipsnis, biosocialinių funkcijų sutrikimai, rekomendacijos sergantiems reumatoidiniu artritu. 1.1 Reumatoidinio artrito etiologija, patogenezė. Ligos kilmė kol kas nenustatyta. Manoma, kad sukėlėjas – virusinė infekcija, kuri prasiskverbusi į organizmo ląstelę, skatina uždegimą. Tam tikras vaidmuo tenka virusinei infekcijai, genetiniam polinkiui ir įgimtoms imuninės sistemos ypatybėms, kurios sudaro palankią terpę autoimuniniam procesui. Ligos patogenezėje svarbiausią vaidmenį vaidina autoimuninis procesas, nukreiptas prieš agreguoto Ι g G Fc fragmentą. Autoantikūniai dažniausiai, aktyvuodami komplemento sistemą, skatina lėtinį uždegimą, kuris ryškiausiai pasireiškia sąnarių sinovinėje membranoje ( Venalis A., 1998,4). “ Užsikrėtęs tam tikru virusu, žmogus nebūtinai susirgtų, serga tik žmonės, turintys paveldėtą polinkį sirgti šia liga. Nustatyta, kad reumatoidinio artrito kamuojami ligoniai turi tam tikrą audinį tipo markerį – vadinamąjį HLA-DRU, jį turi net ketvirtadalis visų gyventojų, o tai reiškia, kad jiems yra didesnė tikimybė susirgti į organizmą patekus sukėlėjui.” (Lukoševičius L., 1997,27). “Apie 30% ligonių nustatomas genetinis polinkis reumatoidiniam artritui, įrodytas jo ryšys HLA-DRU haplotipu. Daugiausiai šalininkų turi virusinę teoriją. Pagal organizmo ląsteles išliekantys virusai suteikia joms antigeninių savybių indikuoja imunines reakcijas ir uždegimą genetiškai imuniniems žmonėms.” (Misiūnienė N., 1997,8).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!