Referendumas

Mintis priimti įstatymus bei kitus svarbius tautai sprendimus atsiklausiant jos valios gimė jau tolimoje Antikoje. Jau tada, apie V a. pr. Kristų, Atėnuose tautos susirinkime, “kur galėjo dalyvauti visi visateisiai ir pilnametystės (20 metų) sulaukę vyriškos lyties Atėnų piliečiai”, buvo priiminėjami įstatymai. Ir nors nuo dabartinio, Lietuvos Respublikoje reglamentuoto, referendumo ši įstatymo priėmimo (patvirtinimo) forma gerokai skiriasi, tačiau pati idėja apie tautos – valstybės kūrėjos – atsiklausimą sprendžiant svarbius jai klausimus gimė jau tada.
Bėgant amžiams, požiūris į tautos valią keitėsi, kaip keitėsi socialinės, politinė, ekonominės santvarkos. Valstybėms demokratiškėjant, neišvengiamai išryškėjo visos tautos vaidmuo kuriant savo valstybę, ją valdant bei nustatant jos tolesnio gyvavimo kryptis ir prioritetus.
Šio meto Lietuvoje, kaip ir daugelyje demokratiškų valstybių, egzistuoja referendumo, kaip laisvos piliečių valios išraiškos, teisės institutas. Ir nors nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje referendumo įstatymas buvo priimtas palyginti neseniai – 1989 m. lapkričio 3 d. – jis buvo ne vieną kartą naudotas praktikoje bei taisyta jo pirminė redakcija. Tai buvo daroma siekiant jį patobulinti, užtikrinti jo atitikimą demokratiškoms idėjoms bei sureguliuoti referendumo teisės normas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
Referendumas, kaip teisės institutas, neabejotinai vertas nagrinėjimo “iš arčiau”, siekiant susipažinti su juo detaliau. Šiame darbe norėčiau paanalizuoti referendumo raidą Lietuvoje (nuo 1989 metų iki šių dienų), jo inicijavimo ir organizavimo pagrindus, praktinę referendumo taikymo pusę.
Referendumas (lotyniškai „tai, kas turi būti pranešta“) – tai svarbiausias tiesioginės demokratijos institutas, pasireiškiantis tiesioginiu rinkėjų balsavimu tam tikru valstybės ar visuomenės klausimu. Referendumo objektas yra konkretus referendumui teikiamas klausimas. Referendume šiuo klausimu piliečiai pasisako „taip“ arba „ne“. Referendumą tokiu būdu galima apibrėžti kaip teisės normomis reglamentuotą balsavimo procedūrą, kurios metu rinkimų teisę turintys valstybės piliečiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinėmis nuostatomis, pareiškia savo valią svarbiausiais tautos bei valstybės gyvenimo klausimais. Šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: tautos suverenių galių tiesioginis apibūdinimas ir tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!