Naujosios viešosios vadybos sąvoka, charakteristikos ir pagrindai

Lietuvoje NVV (naujoji viešoji vadyba) tampa nauju vertybiniu sėkmingos viešojo sektoriaus veiklos orientyru. Todėl yra būtina geriau suprasti NVV teikiamas galimybes ir jos pranašumus bei trūkumus šį administravimo būdą, apžvelgiant jo taikymo praktiką, pagrindžiant įgyvendinimo metodus, kriterijus bei numatant naujosios viešosios vadybos raiškos perspektyvas ir padarinius.
Per praėjusius dešimt metų į naująją viešąją vadybą atkreipė dėmesį ne tik Vakarų šalių vadybininkai ir administratoriai, bet ir politologai, sociologai bei ekonomistai. Buvo atlikta nemažai kokybinių ir kiekybinių NVV tyrimų.
Darbo tikslas: išanalizuoti naujosios viešosios vadybos teorines ištakas.
Objektas: moksliniai šaltiniai nagrinėjantys „Naujosios viešosios vadybos atsiradimo“ temą.
• Apibrėžti naujosios viešosios vadybos sąvoką, pagrindinius principus ir esmę.
• Išanalizuoti pasirinktų mokslininkų, tyrinėjusių NVV darbus.
Metodologija: analizė grindžiama empiriniu dokumentų studijos metodo bei teorinių lyginamosios, sisteminės ir vertinamosios analizės metodų bei apibendrinimo metodologijomis.
Tam, kad išnagrinėčiau naujosios viešosios vadybos teorines ištakas bei pagrindines naujosios viešosios vadybos doktrinas, buvo atlikta mokslinės literatūros paieška VU, KU ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekose. Taip pat buvo ieškoma straipsnių internete vadovaujantis temą sudarančiais pagrindiniais žodžiais.
1. NAUJOSIOS VIEŠOSIOS VADYBOS SĄVOKA IR CHARAKTERISTIKOS
Naujosios viešosios vadybos sąvoką (NPM 1) savo straipsnyje 1991-aisiais pirmasis apibrėžė Christoferis Hoodas. Šis terminas tapo populiarus ir naująją viešąja vadyba tapo įprasta vadinti daugelio viešojo sektoriaus reforma, kurios nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio yra vykdomos įvairiose pasaulio šalyse. Tiesa, teorinėje literatūroje nėra susitarta dėl vienodo naujosios viešosios vadybos apibrėžimo, kai kurie autoriai netgi išskiria keletą naujosios viešosios vadybos formų2. Pagrindinius viešosios vadybos bruožus atskleidė Davidas Osborne’as ir Tedas Gaebleris 1992-aisiais metais išleistoje knygoje „Valdžios pertvarkymas“3.
Naujoji viešoji vadyba dar yra vadinama naujuoju viešuoju valdymu. Robert B. Denhardt teigimu ,, To, kas dabar vadinama naujuoju viešuoju valdymu šaknys glūdi pasaulinėje viešojo administravimo raidoje, idėjose, kurios vadinamos ,,vyriausybės perkūrimu“, ir konceptualioje sąsajoje su viešąja politika, ypač su visuomenės pasirinkimo perspektyva viešojo administravimo teorijoje.
,,Naujoji viešoji vadyba atsirado globalizacijos ir paaštrėjusios konkurencijos sąlygomis. Ji neatsiejamai susijusi su ,,informacinės“ ir ,,žinių“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!