Naujojo viešosios vadybos modelio įgyvendinimas viešajame administravime

Nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio galia išskirti dvi viešojo sektoriaus reformų kryptis - valstybes vaidmens mažinimo reformas ir viešojo sekto­riaus modernizavimo iš vidaus reformas. Nauji XX amžiaus pabaigos ekonominiai, socialiniai ir politiniai iššūkiai pasaulyje nulėmė įvairių gyvenimo sričių pertvarkos būtinybę. "Globalizacija, naujų technologijų plėtra ir pokyčiai darbo rinkoje nulėmė visuomenės konkurencinių gebėjimų sustiprėjimą bei didesnę verslo ir verslumo sklaidą ne tik tradicinėse ūkio ir prekybos sferose, bet ir kitose gyvenimo srityse, tokiose kaip kultūra, švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga"1.
Iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio buvo remtasi tradiciniu viešojo administravimo modeliu, tačiau jau devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iš pradžių anglosaksiškose šalyse, o vėliau ir kitose Vakarų valstybėse buvo prieita prie išvados, kad tradicinis centralizuotas hierarchinis valdymas yra neefektyvus, brangiai kainuojantis, nesugebantis keistis ir prisitaikyti prie naujos - informacija, žiniomis ir paslaugomis besiremiančios - visuomenės. Todėl dėl stimulo pertvarkyti viešąjį sektorių, viešojo pasirinkimo teorijos pagrindu buvo suformuota Naujosios viešosios vadybos teorija orientuota į globalines viešojo sektoriaus reformas ir tokias šių reformų tendencijas, įgalinančias didesnį viešojo sektoriaus efektyvumą, kaip orientacija į rinkas, devoliucija, menedžerizmas ir sutarčių naudojimas.
Nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio galima išskirti dvi viešojo sektoriaus reformų kryptis - valstybės vaidmens mažinimo reformas ir viešojo sektoriaus modernizavimo iš vidaus viešojo sektoriaus reformos. XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose administracija daugiausiai kreipė dėmesį ne į viešojo sektoriaus funkcijų atsisakymą, bet į viešojo sektoriaus pertvarkymą iš vidaus, viešojo sektoriaus modernizavimą. Tarp kontinentinės Europos šalių vyriausybių pirmoji reformų kryptis iš viso nebuvo populiari. XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Skandinavijos šalių viešajame administravime buvo įgyvendinamos modernizavimo viešojo sektoriaus reformos.
Naujosios viešosios vadybos reformų esmę sudaro visų privataus sektoriaus vadybos metodų taikymas viešajame sektoriuje, išskyrus pelno naudojimą asmeniniams poreikiams tenkinti. Naująją viešąją vadybą apibūdina sekantys jos bruožai: 1) katalitinė valdžia; 2) bendruomenės valdžia, įgaliojimas, o ne tarnavimas; 3) konkurencinė valdžia, sukuriamos konkurencinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!