Piliečių ir valdžios institucijų santykis viešajame administravime

Šie žodžiai parašyti mūsų valstybės Konstitucijoje - pagrindiniame įstatyme, įtvirtinančiame mūsų piliečių laisves ir teises bei nustatančiame valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Lietuva – demokratinė respublika, kurioje vyrauja atstovaujamoji demokratija, todėl visuomenė išrenka atstovus, kurie turėtų atstovauti jos interesus.
Pilietis - asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys. Piliečių dalyvavimas valstybės reikaluose yra labai svarbus. Piliečių aktyvumas, nuomonės ir interesų išreiškimas – svarbiausi politinės kultūros elementai. Visuomenės dalyvavimas priimant valstybei svarbius sprendimus skatina pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir valdžios institucijomis.
Lietuvos visuomenė yra priskiriama pasyviam politinės visuomenės modeliui. Piliečiai skeptiškai žvelgia į valdžios institucijas, nepasitiki jomis, tačiau tokių, kurie stengtųsi pagerinti esamą situaciją yra tik vienetai. Šiame darbe stengsiuosi išanalizuoti pagrindines santykio tarp valstybinių institucijų ir piliečių problemas, aptarti viešųjų institucijų veiklą, supažindinti su valdžios institucijomis ir išsiaiškinti, koks yra piliečių požiūris į valdžios institucijų veiklą. Pagrindinis darbo tikslas: suvokti, kaip piliečiai vertina valdžios institucijas ir kaip institucijos prisideda prie piliečių gyvenimo sąlygų gerinimo, koks ryšys juos sieja.
Terminas administravimas dažniausiai suprantamas kaip priemonės organizuoti, sutelkti žmogiškuosius ir materialinius bei finansinius išteklius, siekiant įgyvendinti valstybės valią ir politinius sprendimus, įvairių socialinių grupių interesams tenkinti. Sunkiau yra apibūdinti terminą viešasis, kuris dažniausiai siejamas su bendruomene, visuomene, viešosiomis institucijomis, jų biurokratiniu personalu. Kartu, terminas viešasis reiškia administravimo proceso atvirumą žinioms, kontrolei, analizei, vertinimui. Terminas viešasis administravimas yra vartojamas ir platesne prasme: kaip tam tikra atsakomybės rūšis, kurią turi įvairių lygių viešosios institucijos, vykdančios įvairias funkcijas – planavimą, organizavimą, vadovavimą, koordinavimą, veiklos kontrolę.
• inovacijos ir modernizavimo tendencijos viešajame sektoriuje.
Nuo viešųjų institucijų sugebėjimo planuoti, efektyviai parengti ir priimti sprendimus, koordinuoti jų įgyvendinimą, sutelkiant išteklius, priklauso šalies ekonominė padėtis, įvaizdis, galimybės naudotis pasaulio politinių ir finansinių institucijų parama. Efektyvumas viešajame
sektoriuje yra problema, reikalaujanti kompleksiškų sprendimų, teikiant viešąsias paslaugas. Sėkmingai veikiančios viešosios institucijos tobulina mišrius veiklos metodus, ieško papildomų galimybių, diegiant vadybos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!