POLITIKOS MOKSLŲ KATEDRA
ANTISEMITIZMAS IR KSENOFOBIJA LIETUVOJE. PREVENCIJOS POLITIKA
Europos Sąjungos politikos ir administravimo magistro baigiamasis darbas
Studijų programa ESAmd8-01
Vadovas prof. dr. Š. Liekis
Atliko ESAmd8-01 studentas
A. Ringevičius
Recenzentas
Vilnius, 2009
ĮVADAS
1.1. Problemos formulavimas
Šiandieniniame pasaulyje žmogaus teisių klausimai yra ypatingai svarbūs, kadangi universalių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas įtvirtina demokratiją, saugumą bei gerovę, užkerta kelią netolerancijai ar net agresijai. Nepakantumas vis dažniau traktuojamas kaip viena iš globalių šiuolaikinio pasaulio problemų, kurios esmė slypi žmonių ir kultūrų skirtumų, kitoniškumo nepriėmime ir neigime. Galima teigti, kad nėra Europos Sąjungoje valstybės1, kuriai nebūtų būdingas tam tikras ksenofobijos lygis, nepakantumo, netolerancijos laipsnis. Šiuolaikinė visuomenė neturi imuniteto ksenofobijai, tačiau pagrindinis skirtumas tarp posovietinių ir Vakarų šalių yra tas, kad pastarosios apibrėžia ir tyrinėja šia problemą, plačiai aptarinėja viešajame diskurse, o posovietinėse visuomenėse minėta problema išlieka „antraeilė“, kai kuriems politikams ir ekspertams pats žodis tolerantiškumas kelia antipatiją.2
Antisemitizmo ir ksenofobijos percepcija, prevencinės politikos analizė yra svarbi, kadangi ksenofobinių apraiškų prevencija yra būtina atviros visuomenės tapsmui bei demokratinės ir pilietinės visuomenės vystimuisi. Kaip buvo teigiama Lietuvos žydų bendruomenės konferencijoje, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama Lietuvos valstybės pilietinės visuomenės dalis, kad antisemitizmo ir ksenofobijos apraiškos, bandymai diskriminuoti piliečius dėl jų etninės priklausomybės kelia pavojų ne tiktai žydų ir kitoms tautinėms bendrijoms, bet ir Lietuvos valstybingumui.3 Galima teigti, kad etninio nepakantumo nuostatos yra iššūkis ne tiek etninėms mažumoms, kiek pačiai Lietuvos visuomenei bei viešajai politikai. Kaip pastebi prof. Aleksandras Štromas, kad „antisemitizmas toks pat kraupus kaip antivokiškumas, antilenkiškumas, antilietuviškumas, kaip visi priešdėliai „anti-“, reiškiantis priešišką nusistatymą“4. Formuojant ir įgyvendinant strategiškai viešąją politiką turėtų rūpėti visuomenės atvirumas, etninis solidarumas, nes visa tai yra prielaidos politiniam pliuralizmui ir demokratinei santvarkai. Kaip teigia prof. Bronislovas Kuzmickas, kalbėdamas apie lietuviškąjį tapatumą5, kad visuomenės vidaus atvirumas yra išsilaisvinimo padarinys ir kartu esminė tolesnio laisvėjimo sąlyga, kadangi teikia galimybių vaduotis iš baimių, pasyvumo ir dogmatiško mąstymo stereotipų, įskaitant ir tuos, kurie paveldėti ne...
Šį darbą sudaro 18882 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!