Valstybės socialinė politika ir socialinė apsauga

Socialinė politika intervencijas daro į socialinės aplinkos ir materialios aplinkos pagerinimą, ekonominį vystymasi, ekologiją, pajamų gerinimą, darbo klausimus, vaikų apsaugą, moterų lygybę, būsto problemas, švietimą, sveikatą ir kt. Kiekvienos politikos kaip sudedamoji dalis yra socialinė politika. Ši politika įtakoja ir stengiasi pakeisti gyventojų socialinę politiką reikalingi pinigai, dėl to kiekviena valstybė turėtų nuspręsti kam teikia pirmumą – ekonomikos vystymuisi ar socialinei politikai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę valstybės socialinė politika buvo vykdoma dviem pagrindinėmis kryptimis, t.y. formuojant ir įgyvendinant socialinę apsaugą ir darbo politiką.
Šiame darbe aptariama valstybės socialinės politikos esmė, analizuojama socialinė apsauga bei darbo politika.
Socialinė politika apima visas priemones ir veiksmus, nustatytus atliekamus valstybės, kai žmogus bedarbis, serga, turi invalidumą, mirties atveju, pagalba šeimoms. Tai gali būti įvairios pensijos, pašalpos bedarbiams, šeimoms. Kiekviena politika yra nukreipta pagerinti socialinę ir ekonominę situaciją silpniems žmonėms.
Socialinė politika – piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas priklausomai nuo pajamų praradimo arba nemokamas socialinių paslaugų teikimas piliečiams. Valstybės vaidmuo yra svarbiausias priimant įstatymus, kuriais ir reguliuojama socialinė politika. Tačiau socialinio saugumo lygis skiriasi, ir tai lemia istorinis patyrimas, ekonomikos ir demokratijos lygis, gyventojų mentalitetas ir t.t. Valstybės socialinę politiką galima apibrėžti ir plačiau. Valstybės socialinė politika – tai piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ar jų praradimą arba nemokamą socialinių paslaugų teikimą nepakankamai aprūpintiems piliečiams.
Pagrindinis žmonių gyvenimo šaltinis yra darbo pajamos. Tam tikra visuomenės dalis – seni žmonės, invalidai, ligoniai – negali dalyvauti darbo rinkoje. Kitaip juos galima pavadinti socialinės atskirties (marginaline) grupe. Kad galima būtų užtikrinti tokių žmonių normalų gyvenimą, jais turi pasirūpinti valstybė. Tuo tikslu kuriama socialinės apsaugos sistema, kurios esmė – lėšas perskirstyti tarp darbininkų ir nedarbingų asmenų bei gaunančių mažas pajams. Pagrindinis socialinės politikos finansavimo šaltinis – darbdavių įnašai į socialinio draudimo fondus. Dažnai šie fondai sudaro pusę ir daugiau socialinių asignavimų. Biudžeto socialinėms reikmėms lėšas sudaro įvairios pajamos, patenkančios į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!