Centrinės ir vietos valdžios sąveika švietimo srityje

Kiekvienos šalies valstybės valdžios esmė ir struktūra juridiškai įtvirtinta konstitucijoje ir įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas. Demokratinė valstybės valdžia išreiškia gyventojų daugumos interesus ir įgyvendinama vadovaujantis valdžių padalijimo, pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės kūrimo ir kitais principais. Būtent Tauta deleguoja valstybės valdžią valstybės valdžios institucijos, kurios sudaro valstybės aparatą. Valdžios įstaigos turi laikytis Konstitucijos ir tarnauti žmonėms. Pasak E. Jarašiūno, „[...]valdžių padalijimo principas reiškia, kad kiekvienai valdžios institucijai nustatyta jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurią lemia tos valstybės valdžios institucijos vieta tarp kitų valdžios institucijų“ [5, p.64]. Valstybės valdžios kartu yra savarankiškos ir nepriklausomos vykdydamos savo įgaliojimus, bet kartu tarp jų turi būti ir pusiausvyra. „Įstatymų leidybos teisę turi tik LR Seimas, o kitos valdžios yra įstatymus įgyvendinančios, arba įstatymų įgyvendinimo kontrolę vykdančios institucijos“ [3, p.23].
Kalbant apie vykdomosios valdžios institucijas, jos pasiskirsto į centrinio lygmens institucijas ir vietos valdžios (savivaldybių) veiklą. Centrinė valdžia turi teisę įgyvendinti savo įgaliojimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o vietos valdžia būna įpareigota vykdyti centrinės valdžios nurodymus, bet taip pat gali vykdyti ir nuosavos kompetencijos funkcijas. Daugeliu atvejų vienos veiklos srities reikalams tvarkyti būna ir centrinės vietinės vykdomosios valdžios institucijos, kurios yra atsakingos už tam skirtų funkcijų įgyvendinimą. Tarp šių valdžių reikalinga tarpusavio sąveika, kuri užtikrintų veiklos sričių efektyvumą.
Lietuvoje švietimas yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis [8]. Tačiau švietimo tema pastaraisiais metais kelia įvairiausių klausimų susijusių su šios srities vykdymo politika. Pastebima, kad švietimui iš valstybės biudžeto skiriama vis mažiau lėšų. Švietimo sistemoje dalyvauja beveik visi visuomenės nariai, todėl jie yra suinteresuoti, kad švietimo sistemos pertvarkos būtų vykdomos rezultatyviai ir efektyviai. Švietimo politiką formuoja centrinės valdžios struktūros ir paveda vykdyti žemesniems švietimo padaliniams. Vis dėlto vietos savivaldos institucijos, turėdamos įstatymais nustatytą kompetenciją, gali laisvai veikti švietimo sistemos veiklos srityje.
Darbo objektas: Lietuvos centrinės valdžios ir savivaldybių sąveika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!