Centrinės ir vietinės valdžios formavimo ypatumai

Lietuvos Respublika – unitarinė valstybė, kurioje įstatymų leidybos teisę turi tik centrinės valdžios institucijos. Joje dominuoja mišri valdymo sistema, kuriose vienos teritorijos administracinio padalinimo grandys veikia centralizuotoje sistemoje, o kitos – decentralizuotoje. Tai reiškia, jog apskričių valdymą per atitinkamas institucijas organizuoja Vyriausybė, o savivaldybių reikalus tvarko vietos valdžia.
Lietuva yra pusiau prezidentinė respublika. Šalies Prezidentą renka tauta, vyriausybės formavime dalyvauja tiek šalies Prezidentas, tiek Seimas. Todėl galime teigti, jog šalies centrinę valdžią sudaro trys elementai: Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas.
Kaip minėjau anksčiau savivaldybių reikalais rūpinasi vietinė valdžia, kurios pagrindinis atsovas – meras ir savivaldybės taryba. Mero rankose sukoncentruotos tiek vykdomosios valdžios tiek atsovaujamosios valdžios institucijos.
Taigi, Lietuvoje egzistuoja centrinė ir vietinė valdžia. Šiame darbe norėčiau plačiau panagrinėti Prezidento rinkimų procesą, Vyriausybės, Seimo bei savivaldybės formavimo eigą Lietuvoje.
Darbo tikslas: atskleisti centrinės ir vietinės valdžios formavimo ypatumus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti centrinės valdžios (Vyriausybės, Seimo, Prezidento) formavimo, sudarymo procesą;
2. Išsiaiškinti, kaip formuojamos vietinės valdžios (savivaldybės) institucijos.
1. CENTRINĖ VALDŽIA
1.1 Lietuvos Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos Prezidentas – asmuo, turintis aukščiausią valdžią mūsų valstybėje. Ja jis dalinasi su Vyriausybe ir Seimu. Pusiau prezidentinėse valdymo šalyse, tokiose kaip Lietuva, Prezidentas yra pagrindinis ir didžiausias šalies atstovas reprezentuoti šalį užsienyje.
Lietuvos Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis aktyviai dalyvauja formuojant vyriausybę, kadangi Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, gali pavesti jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtinti jos sudėtį. Taipogi priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Seimą, priima Vyriausybės arba atskirų ministrų atsistatydinimą bei Ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus [2, p. 26].
Kaip įprasta demokratijai, Prezidento galios ir valdžia įsigali tik jį išrinkus tautai. Lietuvos Respublikoje Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Dabar trumpai aptarsiu patį rinkimų procesą.
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip...

Daugiau informacijos...