Viešojo valdymo reformų tendencijos ir perspektyvos. Praktika gynybos ir saugumo srityje

XX – XXI a. sandūroje viešasis sektorius atsidure ant pokyčių slenksčio. Tradicinis administravimas kontinentinėje Europoje, ne atitinkantis efektingo, globalaus ir modernaus valstybes valdymo mechanizmo įrankio, prarandą savo pozicijas valstybių viešosios valdžios sektoriuje. Tokie tradicinio viešojo administravimo principai kaip: pokyčių ir iniciatyvos skelbimas iš viršaus į apačią (iš valdančiųjų piliečiams), hierarchija, didelis biurokratizavimas ir biurokratinio aparato nelankstumas, inovacijų vengimas, neskaidrumas ir atskaitomybe tik savo tiesioginiams užsakovams (Politikams, valstybes institucijoms) negalėjo atitikti modernios visuomenės ir modernios, demokratiškos valstybės poreikius. Tačiau net ir supratimas, kad klasikinis administravimas stabdo valstybes ir/ar visuomenes progresą ir nebegali efektyviai tenkinti pastarųjų poreikį dar nereikštu reformų pradžią viešajame sektoriuje. Situacija pasikeitę, kai XX a. pabaigoje prasidėjo ekonominiai iššūkiai valstybėms, o iš ekonominių iššūkių progresavo socialiniai ir politiniai iššūkiai prie kuriu reikėjo prisitaikyti globaliu mastu (Babravičius, 2012, p. 1).
Ypač sunkioje padėtyje atsidūre buvosios socialistinio bloko valstybės: Vidurio Europos (Čekija, Slovakija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavijos valstybes) ir Rytų Europos (Baltijos šalys, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Rusijos.) šalys. Naujai susikūrusios valstybes ir nepriklausomybę atkūruosios valstybės besąlygiškai sutiko su tuo, kad reformos yra būtinos. Senoji „geležines uždangos“ viešojo valdymo sistema, pagrįsta planinės ekonomikos pagrindais, parodę savo neefektyvumą i negyvybingumą atviros rinkos sąlygomis. Priešais naujai suskurusiais valstybės stovėjo reformų poreikis kone visose valstybes institucijose, o kai kurias valstybės institucijas reikėjo reformuoti radikalai nuo pradmenų. Ekonomikos atsigavimo programai reikėjo vykdyti privatizaciją, keisti konstituciją (nors ir atrodė kaip siautingiausia dalys, bet reformų praktikoje pasirodę kaip pati lengviausia), keisti daugybę teisės aktų ir užtikrinti jų vykdymą (Kovač P., Bileišis M., 2017, p. 26). Viskas tai smarkiai paveikę ir viešąsias įstaigas, kuriuos privalėjo prisitaikyti ir reformuoti kartu su kitomis valstybės institucijomis.
Tačiau iš vakuumo ištraukti naujus viešojo valdymo principus ir konceptus yra ne realu, lygiai kaip naujųjų viešojo valdymo principų atsiradimas tame pačiame vakuume. Todėl, naujai atsiradusios valstybes pradėjo perimti Vakarų valstybių viešojo valdymo patirti, vakaruose suformuotos viešojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!