Viešojo valdymo problemos ir perspektyvos

Hierarchinės, centralizuotos valdžios institucijos, kurios buvo sukurtos 1930 – 1940 metais paprasčiausiai negali efektyviai funkcionuoti greitai besikeičiančioje, intensyvių žinių bei informacijos visuomenėje. Ilgus metus valdžios institucijų rolė buvo vienareikšmė: rinkti mokesčius ir teikti paslaugas, tačiau dar prieš 1930 metus daugelį paslaugų teikė nevyriausybinės organizacijos ir valdžios piramidė buvo stipriai decentralizuota ir rėmėsi dviem pagrindiniai Jefferson principais: “Valdymas turi būti decentralizuotas iki tokio lygmens, kad kiekvienas pilietis galėtų dalyvauti viešosios politikos valdyme…..o vyriausybė turi žmones šviesti politikos srityje ir skatinti piliečių pasitikėjimą savo jėgomis ir sugebėjimais” (47 psl. Theories of Public Organization, Robert B.Denhardt). Analizuojant viešojo administravimo vystymosi ciklą,mes galime stebėti pasikartojančius procesus - nuo decentralizacijos 19 amžiuje ir dvidešimto amžiaus pradžioje prie centralizacijos dvidešimtojo amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje ir vėlgi prie visiškos decentralizacijos tiek biznyje tiek viešajame administravime dvidešimto amžiaus pabaigoje.
Savo darbe aš ir aptarsiu ankstyvąsias valdymo teorijas jų įtaką viešąjam administravimui, pagrindines viešo administravimo teoretikų keltas problemas bei panagrinėsiu viešojo valdymo sąsajas su biznio administravimu, naujausių viešojo valdymo teorijų kontekste. turėjusias įtakos ne tik formuojant politinę viešojo administravimo teoriją, bet ir buvo pagrindu bei darė didžiulį poveikį viso viešo administravimo vystymuisi.
Nors viešasis administravimas pradėtas nagrinėti jau seniai, tačiau rimtos studijos prasidėjo tik 1800 metais. Tuo metu Jefferson pasekėjų pasitikėjimas demokratinėmis idėjomis buvo labai stiprus, ko pasėkoje atsirado decentralizuotos valdžios idėja. Vietinė valdžia, įskaitant miestus, apskritis, regionus čia turėjo išskirtinę autonomiją. Atskiros valdžios šakos buvo atskirtos viena nuo kitos ir turėjo sąlyginę veiksmų laisvę. Laikui bėgant tokia sistema ėmė kelti vis daugiau problemų. Labai dažnai autonomija virsdavo arogancija, atskyrimas – izoliacija, nepriklausomybė – užgaida, iškilo viešumon vis daugiau daugiau korupcijos atvejų valdžios atstovų tarpe.
Woodrow Wilson (1887) teigimu, didžioji dalis to laikmečio politikos mokslo tyrinėtojų svarstė konstitucines problemas ir ignoravo viešųjų institucijų aktyvią veiklą. Augant valdymo aparatui viešųjų institucijų veikla plėtėsi ir kėlė tam tikrų problemų. Dėl šios priežasties Wilson...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!