Švietimo finansavimas, jo būklė ir tolesnės tendencijos

Daugelyje išsivysčiusių valstybių švietimas laikomas valstybiniu prioritetu. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme skelbiama, kad „Švietimas - prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą“.
Jau keletą dešimtmečių visuotinai pripažinta, kad mokslas, naujos technologijos, informacija, žinios, žmonių kompetencija ir intelektas lemia šalių turtingumą ir konkurencingumą pasaulinėse rinkose, jų gyventojų gyvenimo kokybę. Netiesioginis investicijų į žmonių kvalifikaciją pelnas neretai siekia 100 proc. Tai dar labiau išryškės XXI amžiuje.
Pasaulyje vien į mokslą ir technologinę plėtrą, be švietimo ir studijų, nukreipiama apie 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vidutiniškai 90 JAV dolerių skaičiuojant vienam planetos gyventojui. Lietuvoje šis rodiklis žymiai mažesnis – tik apie 0,5 proc. BVP arba 15 JAV dolerių vienam gyventojui. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau iki šiol valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų buvo skiriama nepakankamai. Suprasdamas ir atsižvelgdamas į mokslo ir švietimo svarbą Lietuvos ūkiui, žmonių gerovei ir valstybės stabilumui, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymą. O nuo 2002 m. sausio 1d., įsigaliojo nauja bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo tvarka, kuri remiasi Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika. Tačiau vis dar atsiranda nenumatytų ar neišspręstų problemų, kurias ir norėčiau aptarti šiame darbe.
Tiesioginio mokinių mokymosi finansavimo metodika (Lietuvoje-krepšelis) jau uždarė neskaitlingas mokyklas. Ekonominis efektas, tikriausiai, pasiektas, nors tokia švietimo politika kažin ar socializuoja visuomenę. Tikėtina, kad Lietuvoje ims daugėti (gal kinai, japonai ar meksikiečiai padės) gyventojų, tada jau kalbėsim apie mokymosi vietų stygių. Panašiai Vilniuje atsitiko su ikimokyklinėmis įstaigomis, kai jose, sumažėjus gimstamumui ir jų lankymo poreikiui, atsiranda įvairios mokyklėlės ar kitos paskirties įstaigos su naujais savininkais.
Lietuvoje turime net kelis tiesioginio finansavimo dydžius. Anot ministro G.Steponavičiaus, šiuo metu nedidelių kaimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!