Inovacijų ir pokyčių vadyba viešosiose institucijose

Nuo viešųjų institucijų gebėjimo planuoti, efektyviai parengti ir priimti sprendimus, koordinuoti jų įgyvendinimą telkiant išteklius ir galimybes, priklauso visuomenės ekonominė situacija, valstybės pajėgumas ir įvaizdis integracijos procesuose, galimybės naudotis pasaulio politinių ir finansinių institucijų parama. Vykstantys pokyčiai, vertybių perkainojimo procesai, nepaisant nuolat atsinaujinančių trukdžių, būdingi pokomunistinių valstybių erdvei ir apima visas politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo sritis. Nors reformoms siekiama suteikti organizuotą pobūdį, remtis teorija ir modernios visuomenės praktiniais laimėjimais, orientuojamasi į institucinius, struktūrinius, funkcinius pokyčius, tačiau naujas visuomenės požiūris į vertybių perkainojimą, pačias vertybes, naujų paradigmų diegimo tempai aiškiai netenkina nei valdžios institucijų, nei pačios visuomenės. Kartu tenka sutikti su teiginiu, kad visuomenėje kokybiniai pakitimai prasideda nuo naujai suvokiamų vertybių sistemos, jie įsitvirtina evoliuciškai, ne aklai kopijuojant esamą kitų pasaulinės bendruomenės elementų patyrimą, o ieškant savų efektyvesnės veiklos formulių.
Darbo tikslas – apibūdinti inovacijų ir pokyčių vadybą viešosiose institucijose.
Žodis „inovacija“ yra kilęs iš XV-ame amžiuje Vidurio Prancūzijoje vartoto žodžio „inovacyon“, kuris reiškia atnaujinimą arba naujo pavidalo suteikimą esančiam daiktui (Jakubavičius A. ir kt., 2003). Galima rasti ir kitokių inovacijos termino apibrėžimų. Jakubavčius ir kt. (2003), inovacija apibūdina, kaip sėkmingą naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinį pritaikymą, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau esamus produktus ir procesus.
Melniskas B ir kt. (2000) pateikia tokį inovacijos apibūdinimą – tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja.
Ekonomikos istorikas Josephas Schumpeteris inovacijas vertino kaip sėkmės šaltinį rinkos ekonomikoje. Šį požiūrį sustiprino šiandienos besikeičianti konkurencinė aplinka. Nekūrybiška ir nenovatoriška organizacija gali neišgyventi. Todėl vis daugėja organizacijų, kurių vadovai ieško būdų skatinti bei puoselėti tiek pavienio asmens, tiek ir organizacijos kūrybiškumą ir inovacijas.
Statistikos departamento įsakyme „Dėl įmonės inovacinės veiklos tyrimo metodikos patvirtinimo“ pateikiamas toks inovacijos apibūdinimas – naujų technologijų, idėjų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!