Naujoji viešoji vadyba (NVV) ir NVV pagrindiniai principai

Darbo tikslas – atskleisti naujosios viešosios vadybos pagrindinius principus.
4. nurodyti NVV teorijos ir praktikos ribotumus.
Naujosios viešosios vadybos sąvoką (New Public Management– NPM) savo straipsnyje 1991-aisiais pirmasis apibrėžė Christoferis Hoodas. Šis terminas tapo populiarus ir naująja viešąja vadyba tapo įprasta vadinti daugelį viešojo sektoriaus reformų, kurios nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio yra vykdomos įvairiose pasaulio šalyse.2
Dažniausiai NVV dimensija apibūdinama šiais trimis pagrindiniais bruožais: 1)NVV kaip ideologija, paremta efektyvumo siekimu visuose viešojo valdymo lygiuose; 2)NVV kaip mokslinių studijų objektas; 3)NVV kaip globalinė viešojo sektoriaus reforma.3
V. Domarkas (2004), teigia, kad naujosios viešosios vadybos pagrindinė idėja – viešajame sektoriuje taikyti privataus sektoriaus verslo nuostatas, laikant, kad valdžios įstaigos turėtų perimti ne tik verslo techniką, bet ir verslo vertybes. Todėl teigiama, kad naujoji viešoji vadyba:
• tapo normatyviniu modeliu, rodančiu gilią požiūrio į viešųjų administratorių vaidmenį ir profesijos prigimtį kaitą;
• daugybėje tų idėjų taikymo atvejų bendra tema yra rinkos mechanizmai ir terminologija, kuriuose viešųjų įstaigų ir jų klientų ryšiai suprantami taip pat kaip rinkoje vykstančios sąveikos;
• skatina vadybininkus ieškoti naujų inovatyvių kelių rezultatams pasiekti arba privatizuoti kai kurias funkcijas, kurias anksčiau vykdė valdžios įstaigos, t.y jie skatinami „prižiūrėti, o ne irkluoti“ – tiesiogiai neužsikrauti paslaugų tiekimo naštos, o ten, kur galima, tų paslaugų vykdymą kontraktų ar kitokiu būdu perleisti kitoms organizacijoms;
• akcentuoja ekonominėmis prielaidomis ir požiūriais grindžiamų paslaugų teikimo alternatyvų paiešką kaip vieną iš labai svarbių šių paslaugų produktyvumo padidinimo galimybių;
• akcentuoja atsakomybę prieš klientus ir veiklos efektyvumą, biurokratinių įstaigų restruktūrizavimą, organizacijų paskirties peržiūrėjimą, įstaigų procesų sklandumą ir sprendimų priėmimo decentralizavimą, remiantis ekonominio racionalizmo principais.4
Administracinių reformų visuma, pasaulyje sparčiai pradėjusi plisti praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje tapo žinoma kaip „naujosios viešosios vadybos“ praktika. Didžioji Britanija, Australija ir Naujoji Zelandija pirmosios iš moderniają atstovaujančių valstybių inicijavo nemažą valstybinio valdymo reformų, kuriose buvo suformuotos esminės „naujosios viešosios vadybos“ nuostatos, tokios kaip valstybės institucijų privatizavimo plėtra, dereguliavimo, valdžios struktūrų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!