Biurokratijos atsiradimas ir formavimo principai

ĮVADAS Intensyvūs visuomenės modernizavimo procesai, pasireiškiantys viena vertus naujomis gyvenimo būdo demokratizavimo ir humanizavimo nuostatomis, kita vertus sparčiai didėjančiais mokslo ir technikos pažangos tempais, lėmė ir tebelemia viešojo administravimo teorijų atsiradimą ir plėtotę. Gilų pėdsaką viešojo administravimo teorijose paliko vokiečių sociologo Max‘o Weber‘io ( 1864-1920) darbai, kuriuose jis nagrinėjo struktūrines organizacijų ypatybes ir bandė apibrėžti idealaus tipo biurokratinės organizacijos modelį. Be biurokratinio aparato šiandien neįsivaizduojamas nė vienos pasaulio valstybės funkcionavimas. Jau po mokslininko mirties paskelbti (1922 m.) jo suformuluoti biurokratinės organizacijos veiklos principai taikomi ir šiandien daugelyje šiuolaikinių valstybių. Biurokratijos fenomenui aiškinti ir analizuoti kuriamos įvairiausios, neretai viena kitai kardinaliai prieštaraujančios teorijos, tačiau M. Weber‘io biurokratijos teoriją galima vadinti tiek politologijos, tiek sociologijos klasika. Biurokratijos fenomenu domisi viso pasaulio akademinė visuomenė: politologai, sociologai, viešojo administravimo specialistai. Biurokratijos privalumų ir trūkumų, efektyvumo ir (ne)efektyvumo, kontrolės ir priežiūros, sąveikos su politikais ir interesų grupėmis bei kitomis temomis rašomos knygos, disertacijos, straipsniai, organizuojamos konferencijos ir mokslinės diskusijos. Šio darbo tikslas: atskleisti M. Weber‘io biurokratijos teorijoje akcentuojamus biurokratijos formavimo principus. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: • Apibrėžti biurokratijos sąvoką; • Atskleisti biurokratijos atsiradimo prielaidas; • Išanalizuoti M. Weber‘io idealų biurokratijos tipą ir šio tipo bruožus; • Atskleisti M. Weber’io racionaliąją biurokratiją; • Pateikti “geležinio biurokratijos narvo” apibūdinimą; Tyrimo objektas: biurokratijos fenomenas Darbui naudojami šie metodai: aprašomasis, literatūros analizės 1. BIUROKRATIJOS SAMPRATA Šiandien nėra visuotinai priimtino biurokratijos termino apibrėžimo. Ši sąvoka turi keletą reikšmių. Geriausiai semantinę kilmę atspindinti reikšmė – biurokratija kaip valdžios sistema, kurioje dominuoja tarnautojai. Kitu požiūriu biurokratija suprantama kaip elgesio būdas; elgesys, kuris grindžiamas bendrų taisyklių taikymu. Biurokratinis požiūris gina nuomonę, kad teisingumas negali būti tik asmeniško bendrų taisyklių taikymo rezultatas ir, kad didesnio teisingumo gali būti pasiekta gerinant bendras taisykles ir formules.1 Trečiuoju požiūriu biurokratijos sampratos traktavimo galimybė - „efektyvumas“ ir „neefektyvumas“. M. Weber‘is efektyvumą arba racionalumą sutapatino su tam tikra organizacijos forma: „Lemiamas biurokratinės organizacijos iškilimo pagrindas nuo seno buvo jos grynai techninis pranašumas prieš bet kurią kitą formą. Visiškai išsiplėtojęs biurokratinis mechanizmas santykiauja su jomis tiksliai, kaip mašina su nemechaninėmis gamybos priemonėmis. Tikslumas, vieningumas, griežtas pavaldumas, trinčių, dalykinių ir asmeninių kaštų ekonomija esant grynai biurokratiniam, konkrečiau, monokratiniam atskirų išlavintų valdininkų valdymui, palyginus su visomis kolegialiomis arba visuomeninėmis bei nevaldininkiškomis formomis, tampa optimalus.2 Dauguma akademikų iki XX a. septintojo dešimtmečio, analizuodami ir ieškodami atsakymų į biurokratijos keliamas problemas, rėmėsi jo analize. Šiandienos analitikai gana rezervuotai žiūri į efektyvumo ir biuroktatijos priklausomybės interpretaciją: kai organizacijos ir struktūros yra laikomos efektyvios dėl to, kad jos buvo ir yra biurokratinės. Greičiausiai priešingai. Viena vertus biurokratija yra kaip nepakankamas efektyvumas, kai įtraukiamos nereikalingos taisyklės ir procedūros, kita vertus iniciatyvų nuslopinimas minėtomis taisyklėmis ir procedūromis, kad iš esmės užblokuotų jas. Ketvirtuoju požiūriu biurokratija gali būti siejama su socialine grupe, su tais kurie dirba administracinėse institucijose. Tai gali būti taikoma bet kam, kas dirba organizacijoje – pramoninėje ar valstybinėje, bet dažniausiai - antruoju atveju. M. Weber‘is savo laikotarpio epohoje ateitį matė kaip radikalų socialinio gyvenimo subiurokratėjimą: „Visa moderniosios valstybės raidos istorija sutampa su moderniosios valdininkijos ir biurokratijos įmonės istorija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!