Informacinė visuomenė ir naujoji viešoji vadyba

Šiuolaikiniame pasaulyje žinios tampa neatsiejamu ekonomikos pagrindu. Vis didesnę nacionalinio produkto dalį sukuria žmonės, kurių veikla yra susijusi su informacijos technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius pasiekė stulbinančios pažangos informacijos efektyvaus kaupimo, valdymo, pateikimo, spartaus ir tikslaus perdavimo įvairiais atstumais srityje. Prie pasaulinio kompiuterių tinklo (interneto) galima prisijungti ir juo naudotis bet kurioje pasaulio vietoje dirbančiam asmeniui patogiu laiku. Visi šie požymiai rodo, kad visuomenė kokybiškai keičiasi – vystosi informacinė visuomenė.
Naująją viešąją vadybą galima suprasti kaip būdą valstybės reikalams tvarkyti, kuris išsirutuliojo iš tradicinio „veberinio“ administravimo ir įtvirtino naują požiūrį į politikos ir administravimo sąveiką, sprendimų priėmimą, viešojo ir privataus sektorių santykius, demokratinių valdymo procesų plėtrą ir visa tai išryškino. Tai yra naujoji viešoji vadyba XX a. pabaigoje tapo viešąjį sektorių modernizuojančių politinių, socialinių, teisinių ir administracinių pertvarkymų visuma.
Šiame darbe apžvelgsiu informacinės visuomenės atsiradimą, jos sampratą ir ateities vizijas bei naujosios viešosios vadybos svarbą, sampratą, efektyvumą bei naudingumą.
Visose demokratinėse valstybėse viešasis administravimas siejamas su informacine visuomene, todėl tikslinga ją apibūdinti šiek tiek plačiau.
Trumpai galima pasakyti, kad informacinė visuomenė yra tokia visuomenė, kuri gali gauti ir gauna informaciją apie valstybės institucijų veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
Informacijos laisvės įstatymas pirmą kartą buvo priimtas Švedijoje 1776 m. ir tik po 200 metų toks įstatymas priimtas kitose Skandinavijos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Toks laiko skirtumas susijęs su visų rūšių valdžių ir administratorių siekiu slėpti nuo visuomenės savo veiklos procedūras, priimamus sprendimus ir rūpinimąsi savo gerove. Be to, informacijos slėpimas nuo visuomenės padidina biurokratų reikšmingumą ir galias, saugo juos nuo kritikos, trukdo atskleisti kyšininkavimo, korupcijos ir giminystės ryšiais susijusių grupių egzistavimo faktus įvairiose valdžios struktūrose, administratorių klaidas ir net nusikaltimus.
Žygis prieš valdymo slaptumą faktiškai prasidėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Tai įvyko todėl, jog pasaulis buvo sukrėstas fašistinės Vokietijos manipuliacijomis informacija. Lygiai taip pat elgėsi ir buvusioji Sovietų Sąjunga. 1964 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!