Reakcijos laiko priklausomybė nuo stimulo pateikimo intervalų

Klaipėda
2006
Įvadas
Reakcijos laiko tyrimai buvo pradėti dar iki psichologijos mokslo susikūrimo. XIX a. fiziologai sprendė problemą, kaip išmatuoti impulso sklidimo nervu greitį. Daugelis, pavyzdžiui, I. Miuleris, manė, kad impulso sklidimo greičio nervu išmatuoti visiškai neįmanoma. Šią problemą pabandė išspręsti H. Helmholcas. 1850 metais jam pavyko išmatuoti impulso sklidimo nervu greitį. Vėliau tyrimai buvo plėtojami, tiriant jau ne vien impulso sklidimą nervu, bet matuojant laiką, praėjusį nuo stimulo pateikimo iki reakcijos. Šiuos tyrimus XIX a. 6 dešimtmetyje plėtojo F. Dondersas ir kiti. Taip buvo prieita prie reakcijos laiko matavimo.
Šiuo metu reakcijos laikas apibrėžiamas kaip “laiko tarpas nuo kokio nors signalo (optinio, akustinio, taktilinio ir kt.) pateikimo pradžios iki tiriamojo atsakymo (pagal eksperimento instrukciją) į to signalo pradžią” (Psichologijos žodynas, 1993, p. 248).
Klasikinis stimulo pavyzdys: reakcijos pavyzdys yra bėgimo varžybų pradžia. Kai žmonės išgirsta stimulą (startinio pistoleto šūvį) ir reaguoja į jį pradėdami bėgti (reakcija). Stimulo – reakcijos atveju pabrėžiami keli svarbūs aspektai:
1. reakcijos laikas yra laiko tarpas tarp stimulo atsiradimo ir kažkokio elgesio, atsiliepiant į jį.
2. išmokimas yra įgūdžių arba mokėjimų įgyjimas per patirtį ir/ ar instrukciją.
Tarpas tarp signalo išgirdimo ir reakcijos į jį susidaro dėl laiko, kurio reikia aferentiniam signalui pasiekti smegenis ir smegenims pasiųsti eferentinį signalą raumenims. Naudojant mokymą reakcijos laikas gali būti sutrumpintas. Reakcijos laikas yra skirtingas skirtingiems žmonėms ir situacijoms. Kai žmonės žino, ko tikėtis, reakcijos laikas sutrumpėja.
Šis laboratorinis darbas skirtas pademonstruoti, kaip lengvai ir greitai žmonės gali išmokti, tai yra įgyti gebėjimą numatyti signalą, jį išgirsti ir spausti mygtuką į jį reaguojant. Laboratoriniam darbui naudojami dviejų rūšių garsiniai stimulai: atsitiktiniai ir fiksuoto (pastovaus) intervalo:
1. kai pateikiami atsitiktiniai stimulai, reakcijos laikui sumažėti reikia ilgesnio bandymų skaičiaus, o pats reakcijos laikas sumažėja nežymiai;
2. kai stimulai pateikiami fiksuotu intervalu, vidutinis reakcijos laikas dažniausiai sumažėja. Palaipsniui reakcija gali pasidaryti pastovia.
Darbo tikslas. Palyginti reakcijos laikus esant dviem skirtingom eksperimentinėm sąlygom: atsitiktiniam stimulo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!