Gyvename šalia gyvūnų. Daugelis namuose augina šunį ar katę, savo augintiniais žavisi ir kartais juos „sužmogina“. Žmonių požiūriai į gyvūnus labai skirtingi: vieni mano, jog gyvūnai panašūs į žmones (toks požiūris vadinamas antropomorfizmu), kiti – jog jie daug primityvesni, kad jų sugebėjimai pasireiškia tik dėl instinktų, ir, kad negalima kalbėti apie gyvūnų intelektą. Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų: ar gyvūnai turi protą, atmintį, kitas žmogui būdingas savybes, ar yra panašūs į mašinas.
Žmonės jau seniai stebino kai kurių gyvūnų sugebėjimai įsiminti. Gerus sugebėjimus rodo paukščiai: slepiantys maistą, migruojantys. Netgi namuose auginamas šuo sugeba išmokti ir įsiminti įvairių triukų. Ypač stebina artimiausi mums gyvūnai – šimpanzės, gorilos, kurie įvairiuose eksperimentuose parodo stulbinančius rezultatus. Ar gyvūnai turi atmintį? Ar jų atmintis panaši į žmonių? Į šiuos klausimus bando atsakyti tyrėjai.
Atmintis – išmoktų dalykų išsilaikymas tam tikrą laiką (Myers, 2000). Žmonių atmintis pakankamai išnagrinėta, neatsilieka ir gyvūnų atminties tyrinėjimai. Naudojami įvairiausi metodai: vandens labirintai, tyrimai natūraliose sąlygose, spinduliniai atšakų labirintai ir kt. Kadangi atmintis susijusi su mokymusi, svarbus klasikinis ir operantinis sąlygojimas. Tyrinėjami įvairiausi gyvūnai: beždžionės, paukščiai, žiurkės, pelės.
Tyrinėjimus vykdo žmonės, todėl neišvengiama lyginimo. Wynne (2001) rašo, jog toks klausimas – gyvūnai mąsto ar jaučia?- yra iš žmogiškosios perspektyvos. Neaišku, ar tokios sąvokos „mąstyti“, „jausti“ tinkamos kalbant ne apie žmones.
Atmintis ir jos sandara
Atminties pagrindas – viena iš svarbiausių biologijos problemų. Nors tai ne visai tas pats dalykas, su atmintimi siejamas gebėjimas kažko išmokti. Žmonių ir daugelio gyvūnų gyvenimas būtų neįmanomas be jos. Individualios patirties gyvūnai negalėtų kaupti, jeigu nesugebėtų įtvirtinti , išsaugoti ir, esant būtinybei, atgaminti jutimų pagalba gautos informacijos, atliktų veiksmų ir emocinių reakcijų. Buvusių įvykių pėdsakai saugomi smegenyse. Veikiant dirgikliui, jie atkuriami pakartotinai. Gyvūnai atsimena atskirus objektus ir esminius jų požymius: formą, dydį, spalvą, padėtį kitų objektų atžvilgiu ir t.t. Pati atmintis apibrėžiama kaip išmoktų dalykų išlaikymas tam tikrą laiką...
Šį darbą sudaro 3072 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!