Kūno ir sielos problema

03 01 Kūno ir sielos problema. Biologiniai elgesio pagrindai.
Kūno ir sielos problema dar vadinama psichofizine. Ilgą laiką tai buvo daugiau filosofinė problema. Psichologija, medicinos mokslai šiandien ją sprendžia remdamiesi naujausiais tyrimo metodais (pavienių neuronų lymeniu analizuodami smegenis, nervus, raumenis, stebėdami psichologines reakcijas). Sveikas protas sako, kad kūnas ir protas (kiti sako – siela) sąveikauja. Iš kitos pusės – tai paradoksalu, nes smegenys, nervų sistema yra reali fizinio pasaulio dalis – galime paliesti, pamatyti, užima tam tikrą erdvę, o mintys, jausmai, sąmonė yra nematomi, neapčiuopiami, ir nors tęsiasi laike, vietos jie neužima. Jei kūnas ir protas yra iš esmės skirtingos rūšies dalykai, tai realiai neįmanoma, kad jie darytų vienas kitam poveikį. Tai viena kūno / proto problemos dalis – kaip ,,protas” susijęs su smegenimis.
Jei ryšys tarp kūno ir proto vis tik egzistuoja, tai lieka kita problemos dalis – kaip protas susijęs su išoriniu pasauliu. Visa mus supanti aplinka yra fizinė kaip ir smegenys, tačiau mes ją suvokiame savo protu.
• [be pavadinimo]; su eksperimentinės psichologijos pradžia viskas labai sudėtingėja, filosofiniai problemos sprendimai atsiskiria nuo psichologinių, atsiranda sensorinė fiziologija, psichofizika, psichosomatikos tyrimai. Nustatyti atskirų funkcijų ryšiai su tam tikromis smegenų dalimis, tam tikromis žievės zonomis. Psichofizinė problema sprendžiama analizuojant žmogaus nervų sistemą (žr.↓).
Nervų sistemą sudarančios ląstelės vadinamos neuronais. Tai specializuota nervinio audinio ląstelė, kuri priima, apdoroja ir perduoda informaciją tiek kitoms nervinėms ląstelėms, tiek kūno (somatinėms) ląstelėms. Neuronų kiekis ribotas. Jie neatsigamina (todėl ligos, susijusios su neuronų nykimu, pavyzdžiui, Alzheimerio, yra tokios pavojingos). Neuroną sudaro kūnas (soma), kuriame yra branduolys. Dendritais neuronas priima informaciją, o aksonu – perduoda kitiems neuronams. Aksoną dengia mielino dangalas, kuris pagreitina impulsų sklidimą. Neuronų atšakos perduodant nesusiliečia – tarp jų yra tarpelis, vadinamas sinapse. Neuronai sąveikauja taip: aksono galūnėlės išskiria medžiagas, vadinamas neuromediatoriais. Šios medžiagos pereina per plyšį ir sąveikauja su impulsus priimančio neurono dendritais. Neuromediatorių yra įvairių....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!