Rašančiojo sielos nuogumas lietuvių literatūroje

Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kaip gali pakeisti rašytojo gyvenimą susiklosčiusios ribinės situacijos. Kaip žinia Antrasis pasaulinis karas pakeitė daugelio rašytojų gyvenimą: vienus privertė pasirinkti prisijungti prie Sovietų Sąjungos, kitus – išvykti, o trečius – kęsti ilgus metus Sibiro tremtyje. Vienas iš žinomiausių lietuvių išeivijos rašytojų buvo XX a. vidurio rašytojas, dramaturgas Antanas Škėma, kuris romane „Balta drobulė“ rašo minties srauto stiliumi, toks raiškos būdas rašytojo manymu tiko šiuolaikiniam skubančiam, pasaulyje pasimetusiam žmogui apibūdinti. Antanas Garšva – liftininkas, nuolat apsimetantis maloniu, dėvintis teatrinį kostiumą, baltas pirštines, kurios uždengia jo senelės dovanotą brangų žiedą, jis tik aštuoniasdešimt septintas numeris ir vardu jo niekas nevadino. Pačiame romane iškeliama sunki prisitaikymo problema. A. Garšva išgyvena ne tik beprasmišką darbą, bet ir kalbinį dvylipumą – jis širdyje poetas, todėl ypač jaučia svetimumą sumaterialėjusioje Amerikoje. Todėl jis išgyvena vidines dramas: jis aktorius ir tuo pačiu poetas, kuris negali savęs realizuoti, jo sugebėjimas amžinai yra slopinamas, taip jis praranda tapatybės jausmą. Taip jam dėl to yra labai sunku, jis negali prisitaikyti prie jam svetimos šalies. Pats A. Škėma šį kūrinį rašė akcentuodamas save, dėl to romanas tapo autobiografinis. Jis pats emigravęs į Ameriką dirbo liftininku, bandė rašyti kritikos straipsnius tam, kad būtų pripažintas, bet jam sunkiai sekės. Tada jis parašė „Baltą drobulę“, kaip ginklą, kuris apnuoginą jį nuo pat mažų dienų. Faktas, kad jo romanas buvo kritikuojamas už tai, kad jame per daug pesimizmo ir atvirų erotinių detalių, o autoriui artimesni modernieji rašytojai ir kritikai kūrinį gyrė už sąžiningumą, teigė, kad su juo lietuvių proza pagaliau įveikė atsilikimą nuo savo laikmečio Vakarų literatūros. Taigi, iš visą to matyti, kad A. Škėma nepajėgė „suvokti realybės visoje jos beprasmybėje“ ir iš visko juoktis, bet jo kūryboje skeptiškai pagraušti, bet galutinai nesuardytos bent dvi tradicinės vertybės: tai tikra, ne surogatinė meilė ir tikra kūryba, nes šių dalykų nebandoma nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!