Psichosocialinis socialinio darbo teorijos modelis

Psichosocialinis socialinio darbo teorijos modelis yra vienas iš kelių socialinio darbo teorijos modelių, kurio šaltinis Florence Hollis, Kolumbijos socialinio darbo mokykla, 1964. Išsirutuliojo iš tradicinio darbo atvejo tyrimo ketvirtajame dešimtmetyje. Žymiausi atstovai C. G. Jung, Z. Freudas, E. Eriksonas. Taikoma dirbant su individais, kurie turi emocinių sutrikimų, baimių, patyrę seksualinį išnaudojimą, pastoviai jaučiantys nerimą. Dirbama su grupėmis, pasidalijama savo išgyvenimais. Taip pat su motyvuotais, kalbėti linkusiais klientais norinčiais dalyvauti ilgalaikiame procese, norinčiais pažinti ir analizuoti save. Žmogaus psichika yra vienas iš sudėtingiausių žmogaus nervinės sistemo dalių. Apimanti elgesį, mintį, asmenybę.
Darbo tikslas aprašyti psichosocialinį modelį, kanagi socialinis darbuotojas turi išmanyti įvairius teorinius modelius, kuriuos galėtų taikyti tiek atliekant empirinius tyrimus, tiek ir sprendžiant kliento/-ų problemas ir adekvačiai kliento situacijai parenkant teorinį modelį.
Siekiant šio tikslo buvo iškelti tokie uždaviniai: išnagrinėti mokslinę literatūra, aprašyti dažniausiai naudojamus socialinės praktikos teorinius modelius to pasekoje išskirti pagrindinius psichosocialinio modelio bruožus.
„Kiekvienas teorinis modelis turi savo požiūrį į klientą, problemą ir problemos sprendimą. Socialinis darbuotojas gali sujungti netgi prieštaringas teorijas į sintetinį problemos sprendimo modelį. Išeitis iš teorinio chaoso – socialinio darbuotojo gebėjimas iškelti konkrečius tikslus ir remtis konkrečia situacija bei socialinio darbo teorijos srities erudicija ir meistriškumu.
Socialinio darbo teorija tiria ne tuos bendrus socialinio vystymosi dėsnius, kuriuos tiria socialinė filosofija ar sociologija, bet tuos specifinius dėsnius, kurie susiję su socialiai pažeidžiamų gyventojų socialiniu saugumu.
Socialinio darbo teorija tyrinėja ne tuos specifinius dėsnius, kuriuos nustato kokia nors mokslo šaka – socialinė psichologija, socialinė pedagogika, socialinė medicina, socialinė teisė, o tuos bendrus dėsnius, kurie apibūdina tarpdisciplininį požiūrį į asmenybės, socialinių grupių ir bendrijų saugumą ir užtikrina optimalią žmogaus sąveiką su jo socialine ir ekologine aplinka.
„Socialinio darbo metodologinis pagrindas – socialinio darbo modeliai, kurie pagrindžia asmens teorinę raidą bei perspektyvas, numato socialinių reiškinių bei problemų analizavimo ir praktinio sprendimo galimybes.
Socialinis darbas su pacientais – nauja bei mažai ištyrinėta darbo sritis, tad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!