Bihevioristinis socialinio darbo modelis ir jo taikymo atvejai socialinio darbo praktikoje

Biheviorizmo teorija susiformavo maždaug XIX-XX a. sandūroje kaip reakcija į iki tol vyravusią psichoanalizę šios teorijos šalininkai atmetė sąmonę kaip mokslo pažinimo dalyką objektu pasirinkdami žmogaus elgesį, t. y. tai, ką jie gali tiesiogiai matyti ir išmatuoti (Žukauskienė, 2007). Kalbant apie biheiviorizmą, reikia turėti omenyje, kad tai tikrai gausiai nagrinėjama ir interpretuojama teorija, išreiškianti skirtingas idėjas, tačiau taip pat turinti ir bendrų siejančių taškų, tokių kaip žmogaus elgesys, išmokimo teorija. Esminis biheiviorizmo indėlis į socialinį darbą - empirinių mokslinių tyrimų pritaikymas socialinio darbo praktikoje (Kozlov, 2007). Išskiriant socialinio darbo ir biheviorizmo sąsajas reiktų paminėti, kad socialiniai darbuotojai, kurie vadovaujasi šia teorija, turi išsiaiškinti, ką galima pakeisti artimiausioje aplinkoje, kad pasikeistų problemiškas elgesys. Svarbiausi tampa dabarties įvykiai, turintys įtakos elgesiui, bei tikslūs poveikio būdai. Socialiniam darbui ši teorija suteikia tikslumo, objektyvios analizės ir vertinimo, nuspėjamų pokyčių ir apskaitos galimybes.
„Biheviorizmas tai psichologijos filosofinė kryptis, pagrindiniu tyrimo objektu laikanti stebimus faktus, reiškinius (žmogaus elgesį, faktus) ir neigianti neregimų vidinių psichinių procesų analizę.“1 Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys, bihevioristų nuomone, priklauso nuo aplinkos sąlygų, tiksliau, jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. Šios krypties pradininkų laikomas J.B.Watson, raginęs psichologus remtis konkrečiais elgesio stebėjimais ir atmesti „introspekciją“.2 Jo dėka 2-ajame dešimtmetyje buvo pakeistas psichologijos apibrėžimas, psichologija buvo vadinama „mokslu apie elgesį“ net iki 6-ojo dešimtmečio.
Besiformuojantis biheviorizmas buvo įvairus, sudėtingas ir nuolat besikeičiantis. Literatūroje galima rasti netgi prieštaraujančių biheiviorizmo teorijos idėjų aprašymų. Pavyzdžiui, D. Vitkauskaitė (2001, p. 22) teigia, jog socialiniam darbuotojui, kuris laikosi šio modelio logikos, rūpi kaip, kada ir ką daryti, bet visiškai nerūpi atsakyti kodėl" taip vyksta ar įvyko, kitaip tariant, profesionalas domisi ne elgesio priežastimis, bet pasekmėmis. Tuo tarpu R. Žukauskienė (2007, p. 68) nurodo, jog siekdami paaiškinti žmogaus elgesį, biheivioristai atskleidžia tiesiogines to elgesio priežastis ir pasekmes. Iš tikrųjų abi autorės teisios, nes yra daugybė biheiviorizmo autorių, siūlančių savo požiūrį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!