Egzistencinis socialinio darbo modelis

Egzistencinis socialinio darbo metodas yra paremtas egzistencine filosofija. Esminiai šios filosofijos krypties teiginiai 20 –o amžiaus viduryje buvo interijuoti psichologijos atstovų, o po kelių metų pritaikyti socialiniame darbe1. Šis socialinio darbo metodas remisi teorine prielaida, kad žmogus socialinėje realybėje egzistuoja ne kaip „grynas žmogus“, o kaip socialinės grupės – kastos, klasės, tautos ir t.t. narys. Todėl, dalyvaudamas grupės veikloje ir atlikdamas tam tikrą socialinį vaidmenį, jis priverstas dėvėti kaukę. Individo žvilgsnis į pasaulį nulemtas kaip tik šios fatališkos priklausomybės ir būtinybės dėvėti kaukę. Ištirpdamas grupėje, asmuo praranda savo asmeniškumą ir unikalią individualybę, jam primetami subjektyvūs grupės suvokimai ir tiesos. Todėl asmens savastis yra ideologizuota. Visi žmogaus atvirumo pasauliui būdai yra grupinio subjektyvaus suvokimo įtakoti pasaulėvaizdžiai.
Tačiau esminė žmogaus paskirtis yra jo paties unikali saviraiška ir savirealizacija, savęs kaip asmenybės pateikimas pasauliui ir aplinkai. Dėl grupės poveikio negalėdamas pilnutinai atskleisti savęs, individas išgyvena vidinį konfliktą ir kančią. Juk pagrindinis žmogų apibūdinantis faktas yra kad jis yra esanti ir nuolat kintanti būtybė, gebanti suvokti savo buvimą ir kitimą2. Sugebėjimas suvokti, kas esi, yra pagrindas, leidžiantis pasirinkti ir keisti elgesio būdą, savo reakcijas, įtakoti sprendimus ir sąveiką su kitais bei aplinka.
Remdamasis šiomis teorinėmis prielaidomis, egzistencinis socialinio darbo modelis akcentuoja asmenybės pasirinkimo laisvę. Kiekvienas asmuo yra laisvas rinktis, kaip ir kokiu būdu jam būti čia ir dabar, o per tai – ir vėliau. Kiekvienam individui yra įgimtos savybės „būti“ ir „tapti“, tačiau „kaip būti“, „kokiu būdu būti“ yra pasirinkimo dalykas, todėl „buvimo čia“ kokybė yra įgijama. Kaip ir kokią kokybę įgija asmuo, yra jo pasirinkimų, t.y., asmeninės laisvės ir objektyvių galimybių sąveikos rezultatas3. Socialinė intervencija pradedama, kai asmeniui iškyla egzistencinė dilema: būti ir ugdyti savo galimybes arba nebūti, t.y., pasirinkti psichologinę mirtį. Nebūtis šiame socialinio darbo metode suvokiama kaip fizinė mirtis (galutinė nebūtis) arba kaip nusišalinimas, atsiskyrimas nuo kitų (psichologinė mirtis). Pagalba šios dilemos sprendimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!