Socialinio darbo teorijos ir praktikos raidos aspektai

 1. Socialinio darbo teorijos ir praktikos raidos aspektai.
Socialinio darbo ištakos. Socialinis darbas kaip profesija. Socialinio darbo praktikos ir teorijos ryšys. Socialinio darbo teorijos multidiscipliniškumo ir integralumo atskleidimas.
Socialinio darbo ištakos yra pats gyvenimas, idėjos, kilusios devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Socialinis darbas yra palyginti jauna profesija, nors jo šaknų randama krikščionybėje ir judaizme. Socialinis darbas plėtojosi ir kito besivystant vertybėms, žinioms, įgūdžiams. Socialinio darbo profesija viena iš daugelio profesijų (slauga, švietimas), susijusių su socialiniu funkcionavimu, kuris aiškinamas kaip individo sugebėjimas tvarkytis, veikti esant įprastai aplinkai ir tenkinant įprastus savo poreikius.
Profesionalaus socialinio darbo pradininkės yra savanoriškos labdaros organizacijos. 1905m. Prancūzijoje katalikiškos labdaros organizacijos įkūrė vieną iš pirmųjų Europoje socialinio darbo mokyklą. Krikščioniškos labdaros organizacijos inicijavo socialinio darbo profesijos atsiradimą. Iki devyniolikto amžiaus pabaigos daugumoje valstybių socialinės paslaugos buvo organizuojamos ir teikiamos tik labdaros organizacijų ir privačių asmenų iniciatyva. Tokios pagalbos pagrindą sudarė labdaros darbuotojų, dažnai savanorių, individualus socialinis darbas. Istoriškai savanoriai buvo vieni iš svarbiausių šaltinių, teikiančių socialines paslaugas. Būtina paminėti, kad pirmosios savanorės buvo gailestingosios seserys. Pirmieji socialiniai darbuotojai buvo savanoriai, kadangi, prieš atsirandant socialinio darbuotojo profesijai, daugelį socialinių paslaugų teikė savanoriai.
Socialinis darbas – nauja, besivystanti profesija, Lietuvoje, kurios vyksmas ir formavimasis sutampa su laisvos, demokratinės Lietuvos valstybingumo atkūrimu. Tai pagalbos žmogui profesija, kilusi iš praktinės karitatyvinės veiklos, šiuo metu įgijusi ir akademinį statusą. Tai profesija, pasižyminti platumu ir polifunkcionalumu, kurios tikslas – įgalinti asmenį, šeimą padėti sau sprendžiant iškilusias socialines problemas ir siekti žmogaus savarankiškumo, sutelkiant jo vidinius ir išorinius resursus.
Socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos sistemoje išryškėja trys komponentai – žinios, įgūdžiai, vertybinės nuostatos. Tad reikalinga nuolatinė šių sistemos elementų refleksija, kurios pagrindas – ryšys. Tokią nuostatą atspindi socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir profesinės tobulinimo tvarkos aprašas.
nukreipta stiprinti ryšius tarp žmonių ir jų aplinkos, siekiant padėti žmonėms prisitaikyti prie
aplinkos ir joje integruotis.
Socialinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!