Prancūzų virtuvė

Net ir mažai besidomintieji valgių gaminimo paslaptimis paprastai ką nors žino apie prancūzų virtuvę. Šios šalies kulinarinės tradicijos jau seniai tapo gero maisto, skonio ir meistriškumo sinonimais. Prancūzai gali pasigirti ne tik puikiu vynu ar sūriu. Gastronominiai stebuklai gimsta bene kiekviename regione.
Kalbant apie maistą, paprastai minimi šios valstybės regionų – Bretanės, Provanso, Burgundijos, Dordonės, Pa de Kalės, Luaros krašto, Šampanės, Overnės, Elzaso ir kitų – pavadinimai. Skanių valgių ir puikių receptų juose tikrai netrūksta. Nors regioninė prancūzų virtuvė yra gerokai paprastesnė už ištobulintą elitinę kulinariją, kurios šedevrais gardžiuodavosi karalių dinastijos su turtuolių svitomis, tačiau natūralumu žavi kiekvieną skanaus maisto mėgėją. Beje, įsitikinimas, kad prašmatnioji prancūzų virtuvė „įkandama“ tik patiems pačiausiems, dominuojantis nuo neatmenamų laikų, yra mitas. Iš tiesų XV a., kai renesansas jau nebedraudė mėgautis žemiškaisiais malonumais, prie puodų tikrąją klasę demonstruodavo italai. To meto išrinktieji leido sau mėgautis retomis daržovėmis, įmantriai išpjaustytais produktais, sluoksniuotais kūriniais, saldumynų jūra, garsaus venecijietiško stiklo indais ir plonučiu it popierius porcelianu. Prancūzai ilgą laiką ignoravo šią didybę, kol į šią šalį 1540-aisiais atvyko Katerina de Mediči, karaliaus Henriko II nuotaka, atsivežusi puikių virėjų. Nuo tada pietūs Prancūzijoje tapo teatro atmaina: kiekvienas turėjo savo vaidmenį, apetitą žadindavo nesuskaičiuojami skanėstai, o akį džiugindavo valgių margumas. Vėliau kartu su karaliumi „saule“ Liudviku XIV į viešąjį gyvenimą įžengė paprasčiausia šakutė. Pasirodė, kad valgyti su stalo įrankiais – estetiškiau, kad valgius patogiau patiekti ne visus iš karto (kaip buvo daroma anksčiau), nes taip šie atšąla, o geriausi virėjai yra tie, kurie specializuojasi vienoje srityje. XVIII a. situaciją pakeitė Didžioji Prancūzijos revoliucija. Karališkiesiems virėjams neliko nieko kita, kaip atsisukti į žemesnius socialinius sluoksnius. Viena po kitos pradėjo atsirasti vietos, kuriose būdavo galima paskanauti įvairių patiekalų, – tai vadinamieji „restoranai“. Iš tiesų jie „mutavo“ iš paprastučių užeigų ir tavernų.
Pasakojimą apie Prancūzijos regioninės virtuvės bruožus galima pradėti nuo Normandijos. Čia, skirtingai nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!