Prancūzų virtuvė ir kultūra

• Atrasti naujų prancūziškų receptų.
Įžanga
Prancūziškos virtuvės tradicijos pradėjo formuotis XVI a., kai į šalį atvyko italų kilmės Katerina de Mediči, supažindinusi prancūzus su delikatesais, kurių šie anksčiau nebuvo regėję. Vėliau Fransua de La Varenne sukūrė nuostabius padažus. Metams bėgant prancūziška virtuvė buvo kuriama ir tobulinama, kol tapo tokia, kokia yra šiandien. Dabar prestižinės Prancūzijos kulinarijos mokyklos, ruošiančios geriausius specialistus, sutraukia mokinių iš visos Europos.
Prancūzų virtuvės, labai racionalios ir nelabai brangios, patiekalų pritaikymas mūsų stalui yra visiškai realus. Daugelį šios virtuvės patiekalų galima paruošti ir pas mus, kartais padarius tik nežymius pakeitimus receptuose. Svarbiausia – geri norai, susipažinimas su įvairiais praktiniais patarimais ir visų pirma – polėkis, nes prancūzų virtuvė – tai virtuvė su polėkiu.
Prancūzai valgo tris kartus per dieną: ryte - le petit dejeuner, 13 val. - le dejeuner, 20 val. - le diner. Šių valandų griežtai laikomasi, kadangi mitybai prancūzai skiria labai daug dėmesio.
Pusryčiams prancūzai valgo nedaug – dažniausiai ragelius su džemu, užgerdami kava ar pienu. Dejeuner yra jau gausesnis, pradžioje valgoma mišrainė arba daržovių salotos, po to – mėsos ar žuvies patiekalas arba patiekalas iš kiaušinių, sūrio arba jogurto, pabaigoje – desertas, kurį sudaro tarta, kremas arba vaisiai. Pagrindinis prancūzų valgymas yra vakarinis Dine, kuris paprastai yra gausesnis už dejeuner. Pradedama nuo sriubos arba karšto ar šalto užkandžio, po to paduodamas mėsos ar žuvies patiekalas su daržovėmis, patiekalas iš kiaušinių ar daržovių apkepas, salotos, sūriai, pabaigoje – desertas. Tiek dejeuner, tiek ir diner stalui paduodamas vynas: kasdien – lengvas, stalo, o šventėms – žinomų markių.
Prancūzų virtuvei būdingi regioniniai skirtumai, tačiau bendrai ją galima suskirstyti į Pietų Prancūzijos ( Provanso) ir Šiaurės Prancūzijos virtuvę. Pietuose daugumos patiekalų paruošimui naudojamas alyvų aliejus, o šiaurinėje – sviestas arba margarinas. Pietų Prancūzijos virtuvė labiau aromatinga, kvepia ne tik žolelėmis (kaip ir visa Prancūzijos virtuvė), bet ir česnaku.
Prancūzų virtuvė nėra nei prėska, nei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!