Konspektai

Plati medžiagotyros teorija

9.0   (2 atsiliepimai)
Plati medžiagotyros teorija 1 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 2 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 3 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 4 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 5 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 6 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 7 puslapis
Plati medžiagotyros teorija 8 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1.Apibudinkite medziagu agregatines busenas : Dujinė,kieta,skysta,plazminė- kai medz pasiekiaK temp. Tai tokia būsenakai medz jau nėra neutraliųjų dalelių.Nukleoninės dujos-gaunama dirbtinai susprogdinus vandenilinę bombą arba sprogus supernovai visatos galaktikose.I tokią busena medz pereina tada kai nelieka atstumu tarp branduolio ir elektronu apvalkalo. Temp sieka K. Mezonines- kai esant K temp ir hiperslegiui gali susidaryti medz susidedanti is mezonu ir hiperonu. 3.Paiskinti elektrotechniniu medžiagų atomu sandara ir ju jungimosi i molekules rysiu tipus: Kovalentinis rysys-gali jungtis vienodu ar skirtingu elementu atomai, sudarydami molekule, kurios atomu valentiniai elektronai tampa bendri visai molekulei.(gali sudaryti kristala).Joninis rysys-budingas kristalines struktūros medz. Kristalus išlaiko teigiamuju ir neigiamuju jonu tarpusavio traukos jegos. Tai tvirtos medz su tankia arba reta jonine struktūra. Metaliskasis rysys-budinga tai,kad teigiamieji metalu jonai sudaro tvirtas kubines,tetragonines,heksagonines arba kt geometriškai taisyklingas kristalines gardeles. Metalams budingi elektrinis bei silumos laidumai, savitasis blizgesys. Molekulinis-budingas medz su kovalentiniu rysiu viduje molekules. Gretimu molekulių valentiniai elektronai sinchroniškai juda taip, kad kiekvienu laiko momentu yra traukiami teigiamojo gretimos molekules jono. Tai nera tvirtas rysys. Medz su siuo rysiu lydosi mazoje temp. 4.Is kokiu daleliu sudaryta medziaga elektriniu poziuriu apibudinkite sias daleles. Elektriniu poziuriu medžiaga sudarančios daleles, neprikausomai nuo rysio tipo gali buti dviejų formu: 1) jei teigiamu ir neigiamu molekules sudarančiu kruviu centrai sutampa, tai molekules bus nepolines, 2) teig ir neig molekules sudarančiu kruviu centrai vienas kt atžvilgiu perstumti tam tikru atstumu, tai tokioms budingas elektrinis momentas.Juos turinčios molekulių grupes(medz) – domenai. 6.Kokie procesai vyksta medžiagose patalpintose kintamajame bei nuolatiniame elktrineme lauke. Jei medz yra nuolatiniame elektr lauke, tai joje esantys laisvieji krūvininkai pradeda dreifuoti lauko kryptimi: teigiami-viena kryptim, neigiami-kt. Kai medz yra kintamajame elektr lauke tai laisvuju krūvininku dreifas viena kryptimi virsta kiekvieno ju svyravimu apie tam tikra vidutine padeti. Krūvininkai sukelia laidumo srove abiem atvejais. Laisvuju krūvininku skaicius lemia laidumo sroves tanki. Krūvininku judėjimas – dominuojantis procesas. Todel laidininku elektrinis laidumas yra didelis. 7.Paaiskinti medžiagos daleliu jonizacija. Tai toks procesas kurio metu veikiant medžiaga sviesa, siluma, dideles energijos spinduliuote ar elektriniu lauku, is kruvio neturinčiu jos daleliu yra ismusami arba prie j uju prijungiami elektronai. Taip dalele igauna neigiama kruvi arba jo netenka ir tampa neigiamuoju arba teigiamuoju jonu. 1) Isorine smugine jonizacija-veikiant medz sviesa arba dideles energijos spinduliuote. Galimi 2 atvejai : 1-nesantis fotonas ismusa atomo elektrona i aukstesni energijos lygmeni. Grizdamas i savo i vieta elektronas išspinduliuoja gauta energija ir is kito atomo viršutinio elektronu sluoksnio ismusa elektrona. Sis atomas tampa teigiamu. Tai fotonine jon. 2-spindulys ismusa elektrona Is viršutinio atomo sluoksnio ir jis tampa teigiamu. Spindulys gali ieiti i atomo elektronu virsutini sluoksni, jame likti ir atoma padaryti neigiamu jonu. 2) Savaimine jonizacija- vyksta medžiagoje,veikiamoje silumos arba elektrinio lauko. Elektronai nuo silumos igije kinetines energijos, gali is neutraliu daleliu išeiti ir tapti laisvaisiais, o kartu padaryti daleles teig jonais. 8.Paiskinkite dialektriku laidumo procesą Kuo jis skiriasi nuo poliarizacijos proceso Elektriniame lauke esančiame dielektrike srovę sukelia laisvieji krūvinkai ir poliarizacijos procesas. Laisvieji krūvinkai sąlygoja laidumo srovę, o poliarizacios procesas – slinkties ir absorbcijos (sugerties) sroves. 9. nubrėžkite ir paaiškinkite dialektriko esančio nuolatiniame elektrineme lauke nuotėkio sroves priklausomybes nuo laiko grafika in iab i1 t Veikiant nuolatinaim elektriniam laukui lygties I=Is+Iab r+Iab a+ I1 dešiniosios pusės pirmieji 3 nariai mažėja pagal eksponentės dėsnį, artėdami prie 0. Absorbcijos srovė mažėja tuo lėčiau, kuo lėtesnis poliarirarizacijos procesas(tai priklauso nuo nuo dominuojančios poliarizacijos rūšies). 10.Elektrines konstantos ir santykines dialektrines skvarbos fizikines prasmes Elektrinė konstanta ε0=F/m. Tai dydis, apibūdinantis vakuumo skvarbą. Naudojama kaip dielektrikų gebėjimopoliarizuotis elektriniame lauke vertinimo matas. Santykinė dielektrinė skvarba εr =parodo, kiek kartų tiriamosios medžiagos dielektrinė skvarba yra didesnė už vakuumo. 11.Apibudinkite dialektriku poliarizacijos grupes poliarizacijos rusys: Pagrindinės pol. rušys: 1.Elektroninė 2.Joninė 3.Dipolinė-relaksacinė 4.Joninė-relaksacinė. 5.Elektroninė-relaksacinė 6.Migracinė 7.Spontaninė (savaiminė) elektronine poliarizacija Tai yra elektroninių orbitų deformacija,veikiant išoriniam elektriniam laukui orbita virsta elipse. Pasireiskia visuose dielektrikuose. Elektroninės poliarizacijos efektas yra nelabai didelis.Dėl šios poliarizacijos kietuose kūnuose ir skysčiuose skverbtis  pasiekia 22.5.Elektroninė poliarizacija yra beinertinė ir nesukelia nuostolių. =10-15s- laikas,per kurį įvyksta poliarizacija. Šis laikas reiškia,kad poliarizacija spėja dažnių diapazone 01015Hz.Sunkiau pasiekiamas dažnis- 109=1GHz. jonine poliarizacija pasireiskia kristaliniame dielektrike. Krūvių pasislinkimas ir yra joninė poliarizacija.Kai veikia elektrinis laukas krūviai pasislenka:+ į dešine,-į kaire.Dielektrikai, kuriuose stipriai reiškiasi poliarizacija. yra: kvarcas,stiklas,sitalai ir kt. Joninė poliarizacija-beinertinė, =10-13s,dažniai 01013Hz. dipoline-reklasacine poliarizacija Ši poliarizacija pasireiškia dipolinės struktūros dielektrikuose.,t.y.dielektrikuose.,kurie net neesant išorinio elektrinio lauko yra sudaryti is dipoliu. Dielektrikai orentuoti chaotiškai,dėl to suminis elektrinis momentas =0 (pol.neegzist). Pridėjus elektrinį lauką,atsiranda elektrinis momentas ir tai vadinama dipoline-relaksacine poliarizacia. Dipoliai orientuojasi. Ši poliarizacija labai inertiška ir surišta su nuostoliais.Dažniai 102108Hz,  =10-810-2 (relaksacijos laikas). Netinka aukstiems dažniams,nes dideli nuostoliai (tg 0.10.01), ir nespeja orientuotis. jonine-relaksacine poliarizacija Šios abi poliarizacijos vyksta dielektrikuose, kuriuose yra silpnai surištu jonų ir elektronų (skylučių). Silpnai surišti elektronai ar jonai veikiant išoriniam elektriniam laukui pasislenka atstumais didesniais už gardelės žingsni.Todėl šios poliarizacijos rušys yra stipriai inertinės ir dielektrike sukelia žymius nuostolius. Elektroninė-relaksacinė Šios rūšies poliarizacija būdinga medžiagoms,kuriose šiluminė energija sužadina defektinius elektronus arba skyles. Tokios medžiagos turi nedidelį šviesos lūžio rodiklį, stiprų vidinį elektrinį lauką, didelę dielektrinę skvarbą , pasižymi dideliu elektroniniu laidumu. Migracinė poliarizacija Būdinga kietiesiems nevienalyčiams dielektrikams. Tokios poliarizacijos priežastis būna laidžios ir pusiau laidžios sritys ir sluoksniai techninuose dielektrikuose. Poliarizacija vyksta žemojo dažnio laukuose. Energijos nuostoliai dideli. spontaninė poliarizacija Medžiagose, kuriose pasireiškia ši poliarizacija, labai plačiai naudojamos kaip Pjezo dielektrikas, kondensatorinės medžiagos. Šios medžiagos pasižymi domenine struktūra. Domenai-tai sritys,kuriose medžiaga yra įelektrinta pilnai,t.y.visi elektriniai momentai orientuoti viena kryptimi.Atskiruose domenuose vektorių orientacija haotiška. Pakanka silpno elektrinio lauko, kad visuose domenuose vektoriai pasisuktų į vieną pusę. Medžiaga su spontanine poliarizacija labai stipriai poliarizuojasi. Dielektirkai su spontanine poliarizacija vadinami segneto elektrikais. Pasizymi ryskiais nuostoliais. Ir pasireiskia histerizes reiskinys. 13.Nubrezkite sroviu tekanciu per dialektika patalpinta tarp elektrodu vektorių degrama Iab a I1 Iab Ip I Iab r δ Is φ U 0 Dielektriko nuotėkio srovė I=Is+Iab r+Iab a+ I1 Is- slinkties srovė Iab r – absorbcijos srovė Iab a – absorbcijos srovės aktyvioji dedamoji I1 – laidumo srovė 14.Kaip vertinamas kietuju dialektriku elektrinis laidumas Krūvininkai kietajame dielektrike gali būti: 1) laisvieji elektronai, 2) paties dielektriko jonai, 3) atsitiktinių priemaišų jonai. Elektroninis laidumas didesnis, esant stipriam elektriniam laukui. Esant joniniam laidumui, medžiaga pernešama link elektrodų ir nusodinama jų paviršiuje. Jei tai būna priemaišų jonai,tai dielektrikas iš dalies nuo jų valosi. 22.Kaip vertinamos izoliaciniu medziagu chemines savybes Izoliacinės medžiagos turi atitikti šias savybes: netirpti ir neišskirti pašalinių medžiagų; metolo lietimosi vietose nesukelti korozijos; nereaguoti su oru, vandeniu, rūgštimis, šarmais,druskų tirpalais. Medžiagų cheminės savybės vertinamos dviem parametrais – tirpumu ir rūgščių skaičiumi. 24.Transformatorine alyva ir svarbiausieji jos parametrai Transformatorinė alyva. Tai beveik bespalvis arba nuo gelsvos iki tamsiai geltonos spalvos skystis – įvairių angliavandenių mišinys. Jos paramentrai priklauso nuo jos gavybos vietų. Transformatorinė alyva atlieka dvi funkcijas. Ji užpildo apvijų pluoštinės izoliacijos poras, tarpus ir tušėiasias ertmes tarp apvijų, jų isvadų ir bako sienelių. Dėl to padidėja bendrasis transformatoriaus izoliacijos elektrinis atsparumas. Be to, alyva labai pagerina šilumos atidavimą aplinkai. Energijos nuostoliai transformatoriaus magnetolaidyje ir laidininkuose virsta šiluma. Alyvos šiluminė tarpa ir šilumos laidumas daug didesni nei oro, todėl alyva malšina transformatorių 25-30 kartų geriau kaip oro natūralioji konvekcija. Transformatorinė alyva taip pat užpildo ir aukštosios įtampos alyviniai jungtuvai. Elektros grandinė nutraukiama arba sujungiama alyvos aplinkoje, pasižymi geromis elektros lanko gesinimo savybėmis. Svarbiausia alyvos savybė yra kinetinė klampa, rugščių skaičius, pliūpsnio temperatūra, stingimo temperatūra. Taip pat svarbu žinoti alyvos tankįbei tūrio koeficienta. Transformatorinė alyva yra degus skystis.Svarbus transformatorinės alyvos parametrasyra jos elektrinis atsparumas. 25 Elektrotechniniuose irenginiuose naudojamu naftos alyvu senejimas ir ju regeneravimas. Naftosalyvų senėjias, jų džiovinimas, valymas ir regenavimas. Eksploatuojant alyvinius įrenginius, alyvos parametrai ilgainiui blogėja. Toks procesas vadinamas alyvos senėjimu. Senėdama alyva tamsėja, joje atsiranda teršalų, rūgščių, dervų, kurios iš dalies ištirpsta alyvoje. Neištirpusios dervos nusėda bako dugne, ant transformatoriaus apvijų ir kitų detalių. Dėl to labai pablogėja šilumos atidavimas aplinkai ir įrenginio izoliacija. Taigi, alyvai senėjant, didėja jos klampumas, rūgščių skaičius, blogėja elektrinis atsparumas, kinta pliūpsnio temperatūra. Alyvos senėjimo sparta didėja, jei: 1) ji gali reaguoti su oro deguonimi ir sudaryti rūgštis; 2) jos temperatūra didesnė kaip leistinoji; 3) ji liečiasi su metalais ir kitais elementais – senėjimo katalizatoriais; 4) ją veikia šviesa ir elektrinis laukas. Pradėjus senėti alyva regeneruoja, t.y., pašalinami senėjimo produktai ir atstatomi jos pirminiai parametrai. Drėgmė pašalima centrifugavimu. Alyvos senėjimą stabdančios medžiagos – jonitai, amidopirinas ir kt. vadinami inhibitoriais (senėjimo lėtikliai. 26.Sintetiniai izoliaciniai skysciai Sintetiniai izoliaciniai skysčiai. Sprogiose ir degiose patalpose naftos alyvų naudoti negalima. Be to, kondersatoriams reikalingas skystasis dielektrikas, turintis kuo didesnę santykinę dielektrinę skvarbą,t.y, polinis skystis.dėl šių ir kitų priežaščių naudojami sintetinii skystieji dielektrikai, kurių kai kurios savybės geresnės kaip naftos alyvų. Paminėsime svarbiausius iš jų:clorintieji angliavandeniliai, silicio organiniai skysčiai, fluoro organiniai skysčiai. 29. Apibūdinkite gamtinių ir sintetinių dervų panaudojima elektrotechnikoje? Dervos tai gausi grupė medžiagų, kurios būdamos gana skirtingos kilmės ir turėdamos gana skirtingas elektrines savybes, yra panašios savo cheminėmis bei fizikinėmis savybėmis. Elektrotechnikoje naudojamos dervos yra netirpios vandenyje ir mažai hidroskopiškos, bet tirpsta panašios cheminės sudėties tirpikliuose. Kietėdamos Dervos arba garuojant tirpikliui, stipriai prilimpa prie kitos kietos medžiagos paviršiaus. Elektrotechnikoje dervos yra pagrindinė dalis lakų, kompaundų, plastikų, plėvelių, dirbtinų bei sintetinių pluoštų. Pagal kilmę dervos skirstomos į gamtines, dirbtines ir sintetines dervas. Gamtinės tai šelakas, kanifolija, kopalas iš jų išvalius priemaišas gaunamos dirbtines dervos. Elektrotechnikoje kaip izoliacinės medžiagos didžiausią vertę turi sintetinės dervos. Sintetinės dervos tai:politilenas, polipropenas, polistirenas, polivinilchloridas.... 30.Palyginkite izoliacinių lakų ir kompaundų savybes ir jų panaudojima? Lakai naudojami izoliuojamiems gaminiams padengti arba įmirkyti. Lakai yra koloidinių dervų, bitumų,ir panašių medžiagų tirpalai garuojančiuose tirpikliuose arba džiūstantys aliejai. Lakai būna dviejų tipų: su tirpikliais ir be tirpiklių. Lakai be tirpiklių negaruoja džiūdami ir jų tūris nemažėja jų plėvelės būna tankios ir be įtrūkimų. Kompaundai tai dervų bitumų arba aliejų mišiniai neturintys tirpiklio. Kompaundų paskirtis užpildyti tuščias ertmes tarp įrenginio apvijų arba detalių. Taip pagerinama izoliacija, apsaugoma nuo aplinkos poveikio taip pat pagerinamos šiluminės savybės. Kompaundai gali bųti termoplastiniai ir termorektingieji. Užpildomieji kompaundai naudojami epoksidinių dervų pagrindu su kietikliu. 31. Iš kokių dedamųjų sudarytas plastikasir kur jis panaudojamas? Plastikai plačiai naudojami buityje ir technikoje. Jie susideda iš dviejų komponentų: 1)jungiamosios medžiagos ir 2)užpildo. Jungiamoji medžiaga – dervos, stiklas, cementas sudaro 40-60% plastiko masės. Užpildai tai medžiagos gerai sukimbančios su jungiamąją medžiaga. Plastikai naudojami kaip izoliacinė medžiaga, naudojamas dažnių technikoje, mechaninės detalės, naudojamas elektronikoje... 32.Kur elektrotechnikoje naudojamas kaučiukas ir kaip jis gaunamas? Kaučiukas elektrotechnikoje naudojamas montažinių ir elektros linijų laidų, lanksčiųjų kabelių, vamzdelių gamybai. Natūralusis kaučiukas iš Brazilijoje, Indokinijoje, Indonezijoje ir Šri Lankoje augančio medžio syvų kuriuos sudaro vandenyje pakibę mikroskopiniai angliavandenilio lašeliai. Sintetinis kaučiukas gaminamas iš alkoholio, naftos ir gamtinių dujų 33.Keraminės izoliacinės medžiagos ir jų palyginimas su organinėmis izoliacinėmis izoliacinėmis medžiagomis? 34.Medienos, popieriaus, kartono bei fibros naudojimas elektrotechniniuose įrenginiuose? Mediena naudojama kaip izoliacinė ir konstrukcinė medžiaga transformatorių, elektros mašinų ir aparatų, taip pat įvairių tvirtinimo detalių gamyboje. Popierius naudojamas aukštos įtampos kabelių gamyboje, mažo tanki popierius naudojamas ryšio kabeliuose, getinakso gamybai, getinakso vamzdžių strypų ir karkasų gamybai, kondensatorių gamybai, mikajaustos gamybai. Kartonas naudojamas elektros mašinų, transformatorių ir aparatų gamyboje. Fibra naudojama elektros lanko gesinimo įrenginiuose 35. Iš ko gaminami izoliaciniai stiklai ir kur elektrotechnikoje jie naudojami? Izoliacinaiai stiklai gaminami iš kvarcinio smėlio, sodos, potašas, kalkės, dolomitas, natrio sulfatas, boraksas, boro rūgštis, švino surikas, putnagas ir juos metalizuojant. Jie naudojamiįvairių rūšių įvadams sandarinti. 36 Kaip gaunamas žėrutis ir kur jis elektrotechnikoje naudojamas?– žėrutis tai iš smulkiu,tarpusavyje sulipusių plokštelių susidantis mineralas, randamas tarp uolienų, pasižymintis neįkainojamumus izoliacinėmis savybėmis: dideliu elektriniu, šiluminiu ir mechaniniu atsparumu, lankstumu, mažu higroskopiškumu. Naudojamas kaip izoliacinė ir konstrukcinė medžiaga didelės galios ir aukštosios įtampos elektros mašinų, traukos elektros mašinų,mažų dielektrinių nuostolių kondensatorių gamyboje. 37 Apibudinkite elektrotechnikes medziagasnaudojamas aukštos įtampos izoliatorių gamyboje? – porcelianas-tai seniausiai pradėta gaminti keraminė medžiaga, kuri iki šiol plačiai naudojama aukštosios ir žemosios įtampos izoliatorių gamyboje. Porcelianas nepriklauso nė vienam anksčiau minėtų keraminių medžiagų tipui ar klasei. Žaliava nebrangi, gamybos technologija nesudėtinga. Porcelianas susideda iš mulito (3Al2O3*2SiO2) ir kvarco (SiO2) kristalų, tvirtai sulydytų į stikliškąją medžiagą,gautą išlydžius putnagui. kylant temperatūrai parametrai blogėja:--------------- 2. Radiotechninis porcelianas. Tai porcelianas, į kurio stikliškąją fazę įeina bario oksidas (BaO). Bario oksidas pagerina porceliano tan …iki 0,003 ir padidina mechaninį atsparumą. 3. Ultraporcelianas. Toliau tobulinant radiotechnini porcelianq, i ji dedama Al2O3, todėl pagerėja visi jo elektriniai parametrai, padidėja mechaninis atsparumas. Ultraporceliano …. = 800 MPa; …. = 200 MPa; ……= 60 MPa. 4. Aliuminio oksido keramika. Tai sudėtingai apdorojama medžiaga, kurios pagrindinis komponentas Al2O3. Šios medžiagos darbine temperatūra iki 1600 °c. Elektriniai parametrai ir aukštoje temperatūroje geresni kaip porceliano. Aliuminio oksido keramika pasižymi dideliu mechaniniu atsparumu, jos .... siekia 150 MPa; ..... - iki 200 MPa; ...., = 10. Šiluminis laidis 10-20 kartų didesnis kaip porceliano 5. Steatitas. Tai talko (3MgO*4SiO2*H2O) keramika su tam tikromis priemaišomis. Steatito elektriniai parametrai yra geri, ypač tan.... Be to, jis mechaniškai atsparus ir degami jo gaminiai mažai suslūgsta. Tuo tarpu porceliano gaminių susIūgimas siekia net 20 %. Steatito gaminiai yra tankios struktūros, todėl jų nereikia glazūruoti. Jis naudojamas aukštųjų dažnių aparatūroje ir aukštųjų įtampų technikoje. 6. Dideles santykines dielektrines skvarbos kondensatorine keramika. Tai didelę.... turinčios medžiagos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis - rutilas (TiO2). Rutilo kristalų pagrindinės ašies kryptimi .... = 173. Rutilo keramika dėl priemaišų ir rutilo kristalų netvarkingo išsidėstymo turi mažesnę santykinę dielektrinę skvarbą (60

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2744 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
8 psl., (2744 ž.)
Darbo duomenys
  • Medžiagotyros konspektas
  • 8 psl., (2744 ž.)
  • Word failas 98 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt